Įžymios vietos

ŠIAULIŲ KATEDRA

Šiaulių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra – ryškiausias renesansinio manierizmo architektūros kūrinys Lietuvoje. Jos baltas, grakštus, 70 m aukščio bokštas iš tolo matosi artėjant prie Šiaulių iš bet kurios pusės. Katedra iškyla virš miesto ne tik dėl savo aukščio, bet ir dėl to, kad stovi ant aukštumos, prie ežero slėnio kašto. Vyskupas Motiejus Valančius ją vadino „puikiausia ant visų žemaičių“.

Katedros titulas bažnyčiai suteiktas 1997 m., popiežiui Jonui Pauliui II įsteigus Šiaulių vyskupiją.

Šiaulių katedroje ypač gerbiamas Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslas. Tikintieji dažnai prie jo suklumpa maldai, kaip padėką palieka votus.

Katedra kasdien kviečia pasiklausyti įvairiais stiliais giedančių kolektyvų: Grigališkojo vyrų choralo (vadovė Diana Astrauskienė), Sumos choro (vadovas Stanislovas Razma), Jaunimo choro (vadovė Rita Tamošaitienė), Jūratės Minkevičiūtės vadovaujamų vaikų ir jaunimo „Credo“, bei suaugusiųjų „Stella Domini“ chorų. [Daugiau…]

katedra2

KRYŽIŲ KALNAS

Dvylika kilometrų no Šiaulių, šalia Šiaulių-Rygos plento ir geležinkelio, yra Jurgaičių (Domantų) piliakalnis, vadinamas Kryžių kalnu, o vietos gyventojų nuo seno dar vadintas ir maldų, maldavimų, Pilies kalnu, Šventkalniu, Piliumi. Piliakalnis pailgas, 8-10 m aukščio, juosiamas pylimo. Šlaitai statūs, viršūnėje – ovalinė, primenanti balną, 25 m ilgio ir 20 m pločio aikštelė. Manoma, kad čia buvus pilis, Livonijos kronikose vadinta Kule, Kulan, kurią kartu su dar trimis pilimis 1348 m. užpuolę sudegino kalavijuočiai. Pilies vardas tikriausiai kilęs nuo šalia tekančio Kulvės upelio. Kryžiai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1850 m., nors jų atsiradimas dažniausiai siejamas su 1831 m. sukilimo numalšinimu ir represijomis. Šitaip žymiam istorijos tyrinėtojui L. Krzywickiui XIX a. pabaigoje aiškino vietos gyventojai. Jis tada ant kalno radęs 130 kryžių ir mūro koplytėlę. Apie Kryžių kalną pasakojama daug legendų ir padavimų. [Daugiau…]

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

KRAŽIAI

Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia žinoma kaip „Kražių skerdynių“ vieta. 1893 m. gegužės 4 d. Žmonės rinkosi apginti savo šventovę, neleisti nugriauti Dievo namų. Ginti bažnyčios rinkosi ne tik kražiškiai, bet ir gretimų vietovių tikintieji. Budėjo ir dieną, ir naktį, neleisdami išnešti Švč. Sakramento. Per taikių gyventojų ir caro kazokų susirėmimą žuvo devyni šventovės ir Eucharistijos gynėjai, apie penkiasdešimt žmonių buvo sužeista, daugelis nuplakta. Apie tai rašė to meto Prancūzijos, Italijos, Anglijos, Vokietijos spauda. JAV lietuviai rinko aukas ir kitais būdais stengėsi padėti kražiškiams.

Šiandien Kražiai – ne tik istorinis miestelis, bet ir svarbus regiono kultūros bei dvasinis centras. Kražantės slėnyje kasmet vyksta daug įdomių kultūrinių renginių, tarp kurių – kasmetinė Grigališkojo choralo ir Bažnyčios tradicijos studijų savaitė „Ad Fontes“. Į Kražius kas dveji metai grįžta ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos globojamas lotyniškosios kultūros festivalis „Fundamentum Collegii“. kurio tikslas ne tik šiuolaikiškai ir priimtinai pristatyti visuomenei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klestėjimo laikotarpiu gyvevusį kultūrinį, istorinį paveldą, bet ir toliau brandinti Kražius kaip kultūros ir dvasinį centrą. [Daugiau…]

DSC_3916

TYTUVĖNAI

Tytuvėnus garsina Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia ir bernardinų vienuolyno ansamblis (XVII a.).

Unikalus Bernardinų vienuolynas pastatytas Žemaitijos pietrytinėje dalyje, girių, šilų ir Bridvaišio, Giliaus bei Varlynės ežerų apsuptoje vietovėje.

Iki mūsų dienų išlikusi Tytuvėnų bažnyčia, vienuolyno rūmai su uždaru kiemu, arkine galerija ir Šventųjų laiptų koplyčia.

XVII a. pabaigoje galerijose ant sienų nutapyti dvidešimt keturi paveikslai, vaizduojantys įvairias biblines scenas bei sukurtos Kryžiaus kelio stotys (keturiolika), kiekvienoje iš jų po stikliniu gaubtu – žiupsnelis žemės iš Jeruzalės.

Šventųjų laiptų koplyčia pastatyta 1771-1775 m. Scala Sancta pavyzdžiu. Ji turi 30 laiptų pakopų, kuriomis maldininkai, apmąstydami Kristaus kančią, keliais kopia aukštyn, bučiuodami kiekvienoje laiptų pakopoje po stikliniu gaubtu įdėtą žiupsnelį Šventosios Žemės.

Nuo 2004 m. bernardinų vienuolyno ansamblyje kasmet rengiamas Tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis. [Daugiau…]

250px-Tytuvenaibaznycia

LINKUVA

Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia stovi miestelio centrinėje dalyje, pagrindiniu fasadu į pietvakarius, o šalia jos – mūriniai, tinkuoti vieno aukšto trys korpusai supa erdvų stačiakampį kiemą.

1634 m. Žemaičių yskupas Jurgis Tiškevičius Linkuvoje fundavo senosios regulos karmelitų vienuolyną. Jiems buvo perduota parapijinė Linkuvos bažnyčia. Karmelitų ordino vienuoliai užsiėmė parapinėmis misijomis ir rekolekcijomis. Švč. Mergelę Mariją nuo XV a. jie laiko ypatinga savo ordino globėja, suteikusia ordinui ypatingą privilegiją, kurios matomas ženklas yra karmelitų škaplierius – dviem raiščiais simetriškai sujungti du gelumbės gabalėliai su Jėzaus Kristaus, Marijos ar šventųjų atvaizdais. Tikintiesiems, kad būtų verti šios malonės, reikia įsirašyti į broliją, nešioti škaplierių, pamaldžiai ir dorai gyventi. Linkuvoje, įsakius Ordino generolui Liudvikui Berzoniui, Šv. Škaplieriaus brolijos pamaldos įvestos 1738 m. ir iškilmingai laikytos kiekvieno mėnesio antrąjį sekmadienį. Ta intencija surinkta daug lėšų iš įvairių geradarių bažnyčios ir altoriaus papuošimui. Gailestingumo darbais besirūpindami vienuoliai šelpdavo vargšus ir suteikdavo pirmąją pagalbą ligoniams. Nuo 1755 m. išlaikė špitolę, kurioje gyveno vargšai.

1676 m. Linkuvos vienuolyne įsteigtas noviciatas. Vienuolyno dokumentai liudija, kad novicijus rengė aukštus mokslo laipsnius turėję dvasininkai: teologijos daktarai, teologijos ir filosofijos profesoriai. Su karmelitų vienuolynu atsiranda ir pirmoji biblioteka Linkuvoje. [Daugiau…]

Šv. Mišios Linkuvos bažnyčioje:

Sekmadieniais: 8.00, 10.30
Šiokiadieniais: 9.00

250px-Linkuvos_baznycia

ŽAGARĖ

Senojoje Žagarėje pastatyta pirmoji bažnyčia – kuklus renesansinis pastatas, sumūrytas iš dolomitų ir reljefiškai nutinkuotas – garsėja joje esančia kripta Dievo tarnaitei Barborai Umiastauskaitei-Žagarietei (1628-1648), tikinčiųjų garbinamai mergelei už dorą ir pamaldų gyvenimą, o po mirties – už stebuklingus žmonių išgydymus.

Pirmoji medinė Senosios Žagarės Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia statyta apie 1495 m. 1605 m. ji sudegė, bet greitai buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1655 m. per karą su švedais bažnyčia vėl sudegė. Dar kartą ji degė 1712 m. Po paskutiniojo gaisro pastatyta mūrinė bažnyčia išliko iki mūsų dienų.

Bažnyčioje yra vertingas sakraliniu ir meniniu aspektu procecijų altorėlis. Jis medinis, baroko stiliaus. Šiuolaikiškai tapyti arba pertapyti ant presbiterijos sienų Šv. Petro ir Šv. Pauliaus atvaizdai. Bažnyčia pirmiausia vertinga savo autentiška architektūra. Altorius, sakykla, procesijų altorėlis vertingi meniniu aspektu, nes parodo baroko raidą Lietuvoje.

Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės kriptos vaizdas

4409