Spalio 5 d. Šiaulių vyskupijos pastoraciniame centre pristatyta knyga „Paukštė išskrido… Pavasarėjant“.

                                     MINTYS APIE KNYGĄ

Dalė Sviderskienė, lituanistė

Knyga „Paukštė išskrido… pavasarėjant“

 

Įžymių Lietuvos žmonių – iškilių kultūros darbuotojų, aktorių ir kitų meno pasaulio žmonių, iškilių mokslininkų, visų kitų taurių žmonių, pažinojusių mieląją Jadvygą, prisiminimai – tikri nedideli šedevriukai, persunkti meile ir pagarba Išėjusiajai, Jos tikrai nepaprastam gyvenimui ir šios smulkutės moters nuveiktiems Dideliems Darbams. Skaitai žmonių prisiminimus apie Ją ir kartu gėriesi ne tik Ja, bet rašiusiųjų proto gilumu, įžvalgumu, mokėjimu jautriai, meniškai, talentingai piešti a.a. Jadvygos paveikslą, Jos nueitą gyvenimo kelią…  O o! Kokių gražių žmonių esama mūsų Tėvynėje Lietuvoje, sugebančių tarti ypatingus žodžius apie nepaprastą moterį – Jadvygą. Ačiū Jiems visiems.

Knygos reikšmingumą, begalinį įdomimą ir patrauklumą visgi, manau, lemia dviejų žmonių meilės „simfonija“, kurią talentingai, labai šiltai, jautriai, be galo atvirai atskleidžia a.a Jadvygos gyvenimo draugas Hubertas. Jų 45-erių metų draugystės ir gyvenimo istorija atskleista ypatingai: kiekviena, atrodo, smulkmenėlė kalba apie „atskirą jų gyvenimo masyvą“, jausmų tyrumą, nepajudinamą, persunktą abiejų giliu tikėjimu Dievu, Visagaliu Dievu. Į Huberto pasakojimą, kuris atskleidžia lietuviško sodžiaus taurios mergaitės visą gyvenimo kelią, įpintos eilės suteikia pasakojimui meninį žavesį, lyrizmą, romantiką… O laiškai?! Abiejų laiškai! Laimė, kad jie įterpti į knygą! Be jų knyga daug ko nustotų. Būtų blankesnė. Tyri, nuostabūs, kartu labai gilūs Jų Abiejų jausmo pastovumo, amžinumo liudininkai. Jie drąsiai gali rungtis su „M.K.Čiurlionio laiškais Sofijai“, J. Lukšos „Laiškais mylimosioms“, „B.Pasternako laiškais M.Cvetajevai“ ir kitų neeilinių mylinčių žmonių laiškais vienas kitam… Iš Huberto atviro, jausmingo pasakojimo skaitytojo akyse iškyla ir paties Huberto taurus paveikslas…

Stebina fotografijų gausa. Jose – visas a.a Jadvygos gyvenimas. Nuo vaikystės iki brandaus amžiaus ir didelių darbų Tėvynės Lietuvos labui. Ir visur – šalia Jos nepamainomas draugas, Jos Karalaitis. Nuotraukos puikios, tiesiog „kalbančios“. Nebereikia nei žodžių! Perfrazuojant rašytoją J. Baltušį, norisi pasakyti: „Na ir puikų gi Žmogų davei mums Tu, Lietuva šalele!“ Ir gerb. Huberto garbei pridėti A. Bloko žodžius: „Tik mylintis žmogus turi teisę vadintis ŽMOGUMI“.

Buvusios mano kolegės, vėliau – knygų leidėjos, „Saulės deltos“ įkūrėjos (kartu su savo gyvenimo draugu Hubertu) paveikslas šioje neeilinėje knygoje, mano nuomone, atskleistas  pilnai ir labai originaliai, ryškiai.

Šiauliai, 2017 10 05