Gruodžio 17 d. Šiaulių vyskupijos pastoraciniame centre vyko Šiauliams ir visiems lietuviams svarbus renginys „Žingsniai Lietuvai“, skirtas Helsinkio grupės 40-mečiui ir Kryžių kalno atkūrėjui, blaivybės skleidėjui, Helsinkio grupės nariui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Mečislovui Jurevičiui.

Kaip sakė konferencijos-pokalbio iniciatorius Šv. Kazimiero ordino komtūras Kazimieras Alminas, „Neleidome užkloti užmaršties dulkėmis gyvenusio žmogaus, kuris paaukojo savo sveikatą ir gyvenimą atkurdamas Kryžių kalną, gindamas tiesą (Šv. Kazimieras: „Po Dievo, labiausiai reikia gerbti tiesą“), tikėjimą ir tautos laisvę. Toks buvo Mečislovas Jurevičius. Į renginį atvykusi jo duktė, anūkai ir proanūkiai didžiavosi juo, dėkojo mums ir, tikiuosi, eis savo senelio bei prosenelio eitų žingsnių kryptimi“.

Prieš konferenciją Šiaulių katedroje Šv. Mišias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Pamoksle ganytojas priminė, kad tikintis žmogus visada yra gyvas. Vėliau atidarydamas konferenciją ganytojas pasidalijo šiltais prisiminimais apie susitikimą su Jurevičiumi. Jis papasakojo, kaip Jurevičius iškėlė blaivybės klausimą, kaip tai pakeitė paties dvasininko pasaulį. „Aš tikrai jam esu dėkingas“, – nuoširdžiai apibendrino Jo Ekselencija.

Lietuvos Respublikos Seimo narys dr. Stasys Tumėnas akcentavo mažus Jurevičiaus žingsnelius, svariai kūrusius Lietuvą. Pabrėždamas Helsinkio grupės istorinį kontekstą, jis teigė: „Kai atidengsime atminimo lentą, galėsime kalbėti apie visus tuos simbolinius žingsnius“. Susiedamas istoriją su advento laikotarpiu Seimo narys tvirtino, kad mūsų pareiga yra kalbėti ir prisiminti.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas atkreipė dėmesį į Jurevičiaus garsinimo idėją, džiaugėsi Šiaulių vyskupijos, Šiaulių miesto savivaldybės, Šv. Kazimiero ordino bendradarbiavimu“. Meras išskyrė disidento drąsą ir pažymėjo, kad „viskas priklauso nuo mūsų“.

Fotomenininkas Ričardas Dailidė pakomentavo unikalias savo fotografijas, įamžinusias prieš sovietų valdžią kovojusį Jurevičių, pasidalijo autentiškas prisiminimais. Menininkas pastebėjo, kad Jurevičius „visiems žmonėms linkėjo tik gero“.

Dr. Nerijus Brazauskas aptarė disidento gyvenimo naratyvą, jo besąlygišką kovą už Dievą ir Tėvynę, akcentuodamas istorinės atminties ir istorinio teisingumo reikšmę. Sovietinėje propagandinėje spaudoje Jurevičiaus buvo nepagrįstai šmeižiamas, niekinamas, jo istorija pateikiama kaip antitarybinio elemento pavyzdys.

Gausiai renginyje dalyvavę Jurevičiaus artimieji, giminės savo pasisakymuose minėjo, kad jie didžiuojasi tuo gyvenimo ir kovos keliu, kurį garbingai nuėjo jų tėvelis, senelis etc. Jaunosios kartos atstovas – Mečislovas Jurevičius – parodė, kad vertybės išlieka ir kad jos bus puoselėjamos.

Iškilmingiausias įamžinimo renginio momentas – memorialinės lentos (autorius – Darius Augulis) atidengimas Mečislovui Jurevičiui prie jo gyvento namo Spindulio gatvėje. Taip žengtas mažas, bet svarbus žingsnelis, įtvirtinantis garbingo Tautos sūnaus pergalę prieš totalitarizmą, prieš istorinę neteisybę, prieš naujausios Lietuvos istorijos užmarštį. Nauja atminties vieta primins visiems, kad kova už Laivę, Tikėjimą ir Valstybę niekada nebūna pralaimėta.

Renginį organizavo: Šiaulių vyskupija, Šiaulių m. savivaldybė, Šv. Kazimiero ordinas.

Parengta pagal dr. Nerijaus Brazausko straipsnį „Įamžintas disidento, tikėjimo ir tėvynės laisvės riterio Mečislovo Jurevičiaus atminimas“

Daugiau nuotraukų…