Spalio 11 d. Šiaulių Pastoraciniame centre vyko neatlygintinos kraujo donorystės akcija.
Šeštadienio rytą pirmasis Pastoracinio centro aukštas laikinai virto donorystės centru.
Koridoriuje išdėliotos skrajutės bei lankstinukai pristatė donorystės svarbą. Salėje kalbėta apie organų donorystę. Netoli salės medicinos darbuotojai laukė kraujo donorų.
šv. Jonas Paulius II: „Su organų transplantacijos pradžia, kuri prasidėjo kraujo perpylimais, žmogus atrado būdą atiduoti save, savo kraują ir kūną, kad kiti galėtų gyventi. Mokslo bei gydytojų ir sveikatos priežiūros darbuotojų, kurių bendradarbiavimas nėra toks akivaizdus, bet ne mažiau svarbus sudėtingų chirurginių operacijų rezultatui, profesinių įgūdžių ir įsipareigojimų dėka atsiranda naujas ir nuostabus pašaukimas. Mes esame pašaukti mylėti savo artimą naujais būdais: evangelijos žodžiais, mylėti „iki galo“, tačiau tam tikrose pačios žmogaus prigimties nubrėžtose ribose, kurių negalima peržengti“ (Jonas Paulius II, Kalba I tarptautinio organų transplantacijos kongreso dalyviams 1991 06 20).
Anot popiežiaus Benedikto XVI, donorystė iliustruoja kokiais dideliais progreso žingsniais žengia medicinos mokslas. Organų transplantacija daugybei asmenų yra vilties ženklas, o kitiems jau sugrąžino gyvenimo džiaugsmą. To nebūtų įvykę, jei gydytojai ir tyrėjai nebūtų galėję pasikliauti dosnumu ir altruizmu tų, kurie dovanojo savo organus. Tokia dovana nėra tik gydymo priemonė, bet apima platesnę prasmę: tai meilės ir gailestingumo aktas, kuris leidžia pažvelgti už mirties tam, kad visad laimėtų gyvenimas. Tai, kas pirmiausia gaunama nėra pats organas, bet ta meilė ir veltumas, dėl kurių jis dovanojimas (lt.radiovaticana.va 2008-11-07).