Vida URBONIENĖ

 Juodeikiai – atokus rajono kampelis, į kurį kiekvieną rugsėjo aštuntąją suvažiuoja gausus būrys žmonių nusilenkti Lietuvos kunigaikščiui Vytautui Didžiajam. Juodeikių kaimo bendruomenė kartu su Šv. Jono Krikštytojo parapija, bei Žagarės kultūros centro darbuotojais tą dieną organizuoja renginius, kurie pasiekia paties išrankiausio klausytojo širdies tolimiausią kertelę.

 Ūkanotą  penktadienio popietę Juodeikių kryžkelėje  ėmė būriuotis žmonės. Kiekvieną atvykstantįjį pasitinka paukščių trelės. Ne kiek trukus plačiai atsiveria Šv. Jono Krikštytojo bažnytėlės durys. Akimirka kita ir parapijos klebonas Andrius Trakšelis pradeda Šv. Mišių auką. Kaimo bažnytėlės neaplenkia ir būrelis žagarės gimnazijos mokinių, kurie su vadove tą dieną dviračiais atmynė į atokų rajono kampelį, alsuojantį istorija.

Po Šv. Mišių „Tautiškai giesmei“ visi sustoja prie paminklo Vytautui Didžiajam.

Konferencijos metu lektorė, kurios  šaknys veda į Žagarę, Vilniaus universiteto docentė dr. Rūta Šermukšnytė skitė pranešimą tema „Nuo Vytauto Didžiojo iki tavęs“. Pasak jos žemė be istorijos yra tuščia ir beprasmė.  Kunigaikštis Vytautas didysis yra tautos istorijos dalis. Sovietmečiu į Vytautą Didįjį nuostata buvo dvilypė. Istorijos šaltiniuose Lietuvos prezidento Antano Smetonos valdymas net buvo sulyginamas su kunigaikščio Vytauto Didžiojo valdymu. Kunigaikštis Vytautas didysis kaip herojus  lietuvių  laikomas pirmu numeriu ir lenkiantis Karalių Mindaugą.

 Juodeikiuose vykusių renginių cikle dalyvavęs Seimo narys, istorijos atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas pasidžiaugė juodeikiečiais, kurie išsaugojo paminklą Vytautui Didžiajam, atstatė namelį  kuriame gyveno Tėvas Stanislovas, puoselėja savo krašto istoriją. Pasak svečio, žmogus statęs paminklą Vytautui Didžiajam norėjo išgarsinti Juodeikius. Ne kiekvienoje vietovėje, o ypač  atokiame kaime  galime rasti tiek daug istorinių objektų nesunykusių. Be čia gyvenančių ir dirbančių žmonių šie objektai jau būtų sunykę. Padėkas už istorinės atminties puoselėjimą jis įteikė Gaižaičių seniūnei Stanislavai Andriulaitienei, seniūnijos ūkvedžiui  Broniui Meliui, Juodeikių kaimo bendruomenės pirmininkei Eglei Ginkuvienei ir Žagarės kultūros centro  renginių organizatorei Dianai Sičiovienei.

Koncertinėje programoje  liaudies dainomis ir sutartinėmis džiugino muzikuojanti grupė „Vilko pupos“.

Grupės muzikantus,  grojančius senoviniais instrumentais, keitė Nacionalinio dramos teatro aktorė Dalia Michelevičiūtė. Viešnia vaikščiodama poetiniu taku, išaustu jos mėgstamiausių poetų, dovanojo puokštę eilių.  Jausmingais žodžiais išreikšta meilė Mergelei Marijai, Lietuvai, Motinai sujaudino ne vieną klausytoją. Pasak aktorės, kas nėra mylėjęs yra svetimas pats sau. Tai žodžiais nenusakomas jausmas. Mylėti galima žmogų, gimtinę, medį… Savo kelionę poetiniu taku pradėjo Salomėja Nerimi.

 Žagarės kultūros centro renginių organizatorė Diana Sičiovienė atsidėkodama svečiams ir gausiai susirinkusiems  dėkojo Tėvo Stanislovo žodžiais, kuris Juodeikių bažnytėlėje tarnavo tikintiesiems. Nors nuo to laiko prabėgo keli dešimtmečiai, bet Juodeikių krašto tikinčiųjų atmintyje jis išlikęs iki šių dienų.

 Projektą „Lietuva, dabar karūnuosim tave“ parengė Žagarės kultūros centras, pakvietęs bendradarbiauti Juodeikių kaimo bendruomenę ir Šv. Jono Krikštytojo parapiją. Juodeikiai sovietmečiu vadinti šešiolikta respublika išsiskiria iš kitų vietovių ne gyventojų gausa, bet krašto istorijos saugojimu. Rask kitą tokią vietovę kur taip draugiškai tarpusavyje vienas prie kito glaudžiasi skirtingus istorijos tarpsnius žymintys objektai. Keitėsi laikmečiai, o didingas kunigaikštis Vytautas Didysis orus žvelgia nuo paminklinės pakylos, greta savo istoriją saugo  šešiolika metų vyresnė bažnytėlė, jos šventoriuje kukli mažutė trobelė, kurioje gyveno Tėvas Stanislovas. Nenugriuvo ir senoji Juodeikių mokykla, ji šiandien tapusi jaukiais bendruomenės namais atvirais liūdesio ir džiaugsmo dienomis.