Minint Europos paveldo dieną, Žeimelio katalikų bažnyčioje, muziejaus vadovei Daivai Skrupskelytei kilo mintis surengti liturginių rūbų parodą. Suderinę su parapijos kunigu Vaidu Mikalčiumi ir bažnyčios prižiūrėtoja Zinaida Damasickiene parsinešėme albą, 4 arnotus, 4 stulas ir kapą. Pranciškaus ir Konstancijos Misiūnų 1920 m., Barboros Rastauskienės 1933 m., bei Aldonos ir Marijonos Žilgužyčių 1974 m. arnotai – parapijiečių aukos Žeimelio bažnyčiai.

Kiekvienas rūbas turi savo paskirtį, kiekviena spalva – reikšmę.

Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia nėra sena. 1828 m. ją pastatė Žeimelio ir Glebavo (Geručių) dvaro savininkas latvis liuteronas Peteris Petrauskas  žmonai lenkei Scholastikai.

1828 m. pastatyta plūkto molio klebonija, apie 1830 m. įrengti vargonai.

Įdomi ir romantiška Žeimelio bažnyčios istorija. Kito tikėjimo žmogus iš meilės savo žmonai pastatė ir įrengė Dievo namus mums visiems. Nužėrus laiko dulkes atsidengia niūri šiandiena. Dievo namams labai reikalinga mūsų meilė ir materiali pagalba.

Bažnyčios istorijoje svarbią vietą užima kunigai, religinės organizacijos, bažnytinės šventės, patarnautojai. Visa tai galima pamatyti parengtoje nuotraukų ekspozicijoje.

Žeimelio parapijos kunigai įvairiais laikotarpiais įnešė didelį indėlį į Lietuvos, bažnyčios ir mūsų krašto istorijos puslapius, prisidėjo kuriant Lietuvos nepriklausomybę, išsaugant lietuvišką žodį, bažnytinį paveldą, gelbėjant žydus.

Kunigas Stanislovas Kurliandskis 1931-1938 m. kunigavo Žeimelyje. Prieškariu bendravo su miestelio žydais, ypač su vaistininko Šulgeiferio šeima. Abraomas ir Roza 1928 m. parsivežė 8 mėnesių berniuką iš Kauno žydų vaikų namų ir jį įsisūnijo. Karo pradžioje Josifui buvo apie 13 metų. Kai visus Žeimelio žydus suvarė į Vileišių daržinę, kunigas St. Kurliandskis, pasitelkęs Lauksodžio parapijos kleboną Antaną Vaitiekūną, nutarė išgelbėti Šulgeiferių sūnų. Jie pasakė policininkams, kad Josifas yra krikščionių vaikas, pamestinukas. Policininkai atidavė berniuką ir jis gyveno pas kunigą A. Vaitiekūną Lauksodžio klebonijoje. Karui pasibaigus, globėjai siūlėsi Josifą nuvežti į Kauno žydų vaikų namus, tačiau jis atsisakė.

1938–1958 m. Tadas Radžius buvo Žeimelio bažnyčios administratorius. Antrojo pasaulinio karo metais padėjo parapijiečiams gelbėti žydus, yra vienas iš 159 Lietuvos kunigų, žinomų kaip žydų gelbėtojai.

Kunigai Sanislovas Kurliandskis ir Tadas Radžius palaidoti Žeimelio bažnyčios šventoriuje.

Reikšminga ir kitų 33 kunigų veikla. Apie senesnius laikus informacijos buvo labai mažai, pavardžių teko ieškoti duomenų epaveldas.lt svetainėje. Šiuo metu į Žeimelio bažnyčios istorija pirmasis įrašytas Gasparas Gaublevičius kunigavęs 1849-1851 m.

Kviečiame aplankyti Žeimelio muziejų „Žiemgala“. Paroda „Žeimelio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios istorija ir liturginiai rūbai“ veikia nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31d.

Pakruojo savivaldybės kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių fondų saugotoja

Regina Noreikienė