Liepos 27 d. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis vyko į Kryžių kalną, kur sutiko žygiui į Porciunkulės atlaidus pasiruošusius jaunuolius.

100_8481100_8483

 

 

 

 

 

 

Pasibaigus pasiruošimo atgailos žygiui rekolekcijoms, kartu su broliais pranciškonais keliaujantys jaunuoliai atėjo į Kryžių kalną šv. Mišių aukai. Liturgijai vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Šv. Mišios aukotos rekonstruotoje šv. Jono Pauliaus II koplyčioje.

100_8511100_8488

 

 

 

 

 

 

Daugiau nuotraukų…

Pranciškoniškas atgailos žygis iš Kryžių kalno į Tytuvėnuose vyksiančius Porciunkulės atlaidus organizuotas pirmą kartą. Šiam žygiui ryžosi virš 50 jaunų žmonių iš įvairių Lietuvos miestų. Žygeiviai su savimi nesinešė maisto, pinigų, iš anksto nesirūpino nakvyne, patikėdami save Dievo meilei ir žmonių širdžių atvirumui. Toks žygis reikalauja pasiruošimo. Pasiruošimo žygiui rekolekcijos vyko Kryžių kalne liepos 25-27 dienomis. Apie žygį, laukiančius iššūkius ir prasmę pasakojo Virginija Mickutė OFS, pasakojimas iliustruotas Roko Balsio nuotraukomis.

Pranciškoniškų atgailos žygių, kurie prasidėjo sulig Lietuvos Nepriklausomybės atgavimu, pradininkai buvo mažesnieji broliai pranciškonai. Labai greit prie brolių prisijungė jaunimas, o pamažu susikūrusios pranciškoniškojo jaunimo struktūros ilgainiui perėmė ir patį žygių organizavimą.

IMG_9944Šie atgailos žygiai visuomet buvo atviri. Atviri visiems, kurie trokšta išgyventi tikėjimo ir pasitikėjimo Dievo meile mokyklą ir nešti Evangelijos žinią Lietuvai. Todėl net jei šis žygis vadinasi „pranciškoniškas“, jame dalyvauja tikrai ne vien pranciškoniškasis jaunimas. Žygyje keliaujantis jaunimas labai įvairus, jaunų žmonių tikėjimo patirtys labai skirtingos, tačiau jaunimas visada atviras, ieškantis, keliantis sau maksimalius tikslus ir nebijantis drąsiai svajoti… Būtent toks atvirumas yra esminis, ieškant Dievo valios savo gyvenime. Iš atgailos žygio visada grįžtame kitokie. Nebijau sakyti, kad tai yra gyvenimą keičianti, jį formuojanti patirtis. Turime pavyzdžių, kaip jauni žmonės šiuose žygiuose atpažino savo pašaukimą pašvęstajam gyvenimui.

Šiais Pašvęstojo gyvenimo metais mūsų žygis iš Kryžių kalno į Tytuvėnus sujungs ne tik Kryžių kalno ir Porciunkulės atlaidus, bet taip pat Kryžių kalno mažesniųjų brolių vienuolyną ir Tytuvėnų buvusį bernardinų vienuolyną, pakeliui aplankysime brolių  benediktinų vienuolyną Palendriuose, kur melsimės už pašaukimus į Pašvęstąjį gyvenimą.

IMG_0157Šis atgailos žygis iš tiesų yra kitoks. Piligrimai su savimi nesineša maisto, pinigų, iš anksto nesirūpina nakvyne. Visa tai priklauso nuo Dievo meilės ir nuo žmonių, kurie tai meilei atveria savo širdis. Patiriame didelių malonių, įžengdami į konkrečius žmonių gyvenimus, surinkdami jų maldos intencijas, dalydamiesi tikėjimu ir išgirsdami nuostabių tikėjimo liudijimų, prašydami nakvynės, duonos ir vandens… Žygyje nuolat meldžiamės – savo intencijomis, už sutiktus žmones, už Lietuvą. Laiminame miestelius, per kuriuos einame, ir žmones, kuriuos sutinkame. Kartu šis žygis turi ir evangelizacinę misiją – visuose miesteliuose, kuriuose sustojame, vyksta šv. Mišios ir maldos vakarai, kurių metu giedamos šlovinimo giesmės, sakomi mokymai ir liudijimai, jaunimas rodo evangelizacines dramas, broliai meldžiasi užtarimo malda už žmonių poreikius. Maldos intencijų visada labai daug – visada yra už ką daryti atgailą. Mūsų, kaip pranciškonų, pašaukimas yra būti atgailos broliais ir seserimis. Kasdien labai konkrečiai ir praktiškai atsiversti – visu savo gyvenimu atsigręžti į Kristų.

Prieš žygį piligrimams yra reikalingos rekolekcijos, tam tikras pasiruošimo laikas. Ne vien tam, kad jau iš anksto melstumės už būsimas misijas, bet ir kad susipažintume, susidraugautume, sužinotume apie žygio specifiką. Šiemet į žygį jau užsiregistravo virš 50 jaunų žmonių. Iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Kretingos, Skuodo, Palangos, Rietavo, Vėžaičių, Jonavos, Mažeikių ir kt. Lietuvos miestų. Kartu su Lietuvos jaunimu keliaus ir viena viešnia iš Nyderlandų.

IMG_0155Šiemet jaunimą žygyje lydės Lietuvos pranciškoniškojo jaunimo nacionalinis dvasinis asistentas br. Antanas Blužas OFM, taip pat broliai Carlo Bertagnin OFM ir Paulius Vaineikis OFM. Pirmadienį prie žygeivių vienai dienai turėtų prisijungti visi Kretingos vienuolyno bendruomenės broliai.

Natūralūs žygyje kylantys iššūkiai yra fizinis nuovargis ir skausmas, troškulys ir pūslės… Bet turbūt kur kas daugiau jėgų kainuoja išmokti paklusti žygio vadovams, atsisakyti savo nuosavo teisumo – tam, kad ištuštinęs savo širdį, galėtum į ją priimti Jėzų. Tai ir yra pats brangiausias susitikimas, kurio jaunimas niekada nepamirš. Žygio tikslas nėra tiesiog eiti. Tikslas – eiti pas Jėzų. Kiek bebūčiau nuėjęs ta linkme, kasdien dėti dar ir dar vieną žingsnį.

Keliaujame į Porciunkulės atlaidus. Porciunkulė (arba „dalelytė“, išvertus iš italų kalbos) – tai Italijos mieste Asyžiuje esanti mažytė Švč. Angelų Marijos bažnytėlė, kurią savo rankomis atstatė šv. Pranciškus. Čia Pranciškus išgirdo Evangeliją ir suprato savo pašaukimą, čia jis priėmė savo pirmuosius brolius ir naujo gyvenimo trokštančią Klarą, iš čia jis brolius po du išsiuntė misijoms, iš čia jis ir pats iškeliavo į Dangiškojo Tėvo namus. Taip nedidelė Asyžiaus pakelėje stovėjusi koplyčia tapo pranciškonų širdimi, kuriai Pranciškus iš popiežiaus Honorijaus III išprašė visuotinių atlaidų malonę – švenčiamą kasmet rugpjūčio 2 dieną. Porciunkulė mus, Pranciškoniškąją šeimą, visada kviečia į susitaikinimą su savimi, su kitais, su kūrinija ir su Dievu.

Atgailos zygio plakatas

 Žygį organizuoja

Lietuvos pranciškoniškojo jaunimo brolija (www.jaupra.lt)
Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincija (www.ofm.lt)

Kretingos Pranciškoniškojo jaunimo tarnyba (www.kpjt.lt)