Gegužės 10 d. (šeštadienį) 12.30val. Šiaulių kultūros centre vyko II respublikinis vaikų ir jaunimo sakralinės muzikos festivalis-konkursas
L a k š t i n g a l a 2 0 1 4
Apie festivalį-konkursą kalbėjomės su jo iniciatore ROKOKO vadove Rasa Kauneckaite.
Festivalio-konkurso atsiradimo priežastį Rasa įvardino labai paprastai: „nes tokių renginių trūksta“. Tai akivaizdžiai pademonstruoja skaičiai. Pernai, į pirmą kartą organizuojamą festivalį-konkursą atvyko 172 jaunieji atlikėjai; šiais metais giesmes giedojo 350 įvairaus amžiaus vaikų ir jaunuolių iš Kauno, Panevėžio, Kelmės, Šaukėnų, Radviliškio, Šeduvos, Klaipėdos, Rokiškio, Vilniaus, Šiaulių. Organizuodama pirmąjį kartą, Rasa Kauneckaitė nebuvo tikra, ar daug yra besidominčių giesmėmis ir giedančių, todėl konkursui prašė parengti tik vieną sakralinį kūrinį, o antrąjį – pasaulietinį. Įsitikinusi, kad vaikai mielai gieda giesmes, šiais metais nusprendė, kad abu kūriniai turi būti sakralūs. Ir neapsiriko. Dalyvių ne sumažėjo, o padaugėjo. Kalbėdama apie giesmes, muzikė net kelis kartus pabrėžė sakralumo svarbą, vaikų santykį su Dievu, kuris atsiranda giedant. „Arčiau Išganymo“, – atrodo, jog tai gilioji, neįvardinta festivalio organizavimo priežastis – širdies diktuojamas noras pakylėti vaikų sielas, paskatinti atsistoti Dievo akivaizdoje.
ROKOKO vadovė įsitikinusi, kad ryšys su Kūrėju mažuose vaikuose labai stiprus ir pasakoja tai iliustruojantį pokalbį su keturmečiais. Vaikų ji paklaususi: „Vaikai, ar yra Dievas?“ „Yra“, – sako. „Ar Jis ką nors jums sako?“ „Sako“. „Ką sako?“ „Kad labai myli“, – atsako vaikai. „Ir iš kur keturių metų vaikas gali tokius dalykus žinoti?“, – šypsodamasi daugiau sako, nei klausia pašnekovė.
Anot Rasos Kauneckaitės, ne visada susimąstoma apie tai, kam giesmė skirta. Kartais visas dėmesys sutelkiamas į tai, kaip giesmė atliekama ir Dievui tarsi nebelieka vietos. Todėl, kad esminis festivalio-konkurso akcentas neliktų nuošalyje, kviečiami svečiai. Pernai metais paskaitą skaitė kunigas dr. Vilius Sikorskis. Šiais metais pranciškonas kun. Paulius Vaineikis kalbės apie giesmės tikslą šlovinti Dievą bei apie tai, kaip per giesmę susilieti su Kūrėju. Pirmoji festivalį giesmėmis pradėjo Lakštingala vadinama „Triumfo arkos“ dalyvė Diana Tiškovaitė.
Yra ir trečioji sakralaus festivalio-konkurso organizavimo priežastis. Giesmių kūrėjai norėjosi išbandyti kitokią veiklą, todėl pasinaudojo proga parašyti projektą. Pavyko, gavo finansavimą. Šiek tiek baugino organizaciniai rūpesčiai. Daug kolektyvų, nelengva viską sustyguoti. Tačiau gelbėja ankstesnė renginių organizavimo patirtis, taip pat labai padeda Šiaulių kultūros centras. O įkvėpimo semiamasi iš buvusių ROKOKO giedorėlių. Štai viena mergina, Anglijoje studijavusi džiazo vokalą pasakojo, kaip skrisdama lėktuvu Jurgos Ivanauskaitės knygoje „Viršvalandžiai“ rado žodžius „Kyrie eleison“. „Ir prisiminiau, kaip giedojom pas jus ir toks jausmas apėmė… su Dievu pasišnekėjau“. Arba vienas jaunuolis, šiuo metu besimokantis „Naisių vasaros teatre“, atvirauja apie atsirandantį norą pasėdėti Ignaco bažnyčioj. „Pasirodo, juos prie Dievo vedžiau“, – ir džiaugiasi, ir stebisi Rasa, pridurdama, jog specialiai to nedarė, tiesiog stengėsi į pamokas, koncertų programas įtraukti giesmių, padėti suprasti jų grožį. Matyt – Šventosios Dvasios vedimas. Jo tikimasi ir giedančių vaikų gyvenimuose.
Festivalyje dalyvavęs Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis kvietė dėkoti Dievui ir melstis už visus giedorėlius. Ganytojas linkėjo, kad šis susibūrimas į šventę paskatintų dar labiau šlovinti Viešpatį ne tik giesme, bet ir visu gyvenimu.
Kultūros skyriaus vedėja Patricija Poderytė įteikė Rasai Kauneckaitei Šiaulių mero Justino Sartausko padėką už meninį vaikų ugdymą ir renginio organizavimą
Giesmes vertino kompetetinga komisija:
