Sausio ketvirtąją – trijų karalių sekmadienį – Šiauliuose prašurmuliavo iškilmingą susikaupimą bei džiaugsmingą vienybę liudijanti Šeimų šventė. Šv. Mišių auka didžiausioje miesto salėje bei šiauliečių kūrinys – muzikinis spektaklis „Žana d‘Ark“ dovanojo nepamirštamas akimirkas.
Šeimų šventė, pavadinta „Šeima! Gyvenk tikėjimo džiaugsmu!“, šiauliečius ir svečius iš pačių įvairiausių Lietuvos miestų sukvietė jau 14 kartą. Aštuntą kartą ji rengiama 5000 vietų turinčioje Šiaulių arenoje. Daugeliui šeimų ji yra tapusi tradicine nekantriai laukiama švente, kurioje susitinka šeimos nariai, draugai, bendraminčiai, bendrakeleiviai…; kurioje kartu išgyvenamos iškilmingos ir džiugios akimirkos, kur „mūsų dvasios tampa pakylėtos“, – kaip šventės metu sakė Ingrida Venciuvienė (Soc. apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė).
„Šiauliai – laimingas miestas, nes vyksta tokios šventės“, – teigė LR seimo narė Rima Baškienė.
Šiaulių vyskupijos Šeimos centro, vadovaujamo Editos Gulbinienės ir Šiaulių vyskupijos kurijos rūpesčiu organizuota šventė prasidėjo iškilminga baltais liturginiais rūbais apsirengusių kunigų ir vyskupų eisena per visą salę iki altoriaus.
Eucharistijos aukai vadovavo šventės iniciatorius Šiaulių vyskupas Eugenijus BARTULIS. Koncelebravo pirmą kartą šventėje dalyvaujantis apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedro LÓPEZ QUINTANA, Kauno vyskupas augziliaras Kęstutis KĖVALAS, Telšių vyskupas augziliaras Genadijus Linas VODOPJANOVAS OFM, Šiaulių vyskupijos kunigai. Didelį įspūdį paliko šv. Mišių metu giedojęs kamerinis choras “Aidija”, vadovaujamas Romualdo Gražinio.
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pamokslą pradėjo nuo trijų išminčių, ieškančių Kristaus, apibūdinimo. Kaip išminčiai, taip ir mūsų šeimos ieško Kristaus. Šiandien susirinkome, kad pažvelgtume į gyvenimą tikėjimo šviesoje, – sakė ganytojas. Vaizdingais žodžiais, palyginimais, namo, laivo, kelio ir kt. metaforomis, trumpomis istorijomis Jo Ekscelencija kalbėjo apie tai, kas šeimos gyvenime svarbiausia. Pirmiausia – tvirti pamatai. Antra – kad Kristus būtų valdovas. Trečia, kad visa, ko iš mūsų Dievas tikisi, būtų atlikta su nepaprastu atidumu, rūpesčiu ir meile. Ketvirta – Sekmadienio – pasiilgtos Viešpaties dienos šventimas, šv. Komunijos branginimas. Taip pat svarbu stiprinti vienas kitą ir vienas už kitą melstis.
Visa tai tvirtina šeimą, o Viešpats „po truputėli perstato mūsų gyvenimo namą“, – sakė Šiaulių vyskupas. Todėl svarbu įsileisti Kristų į gyvenimą, nebijoti sukrėtimų ir išbandymų. Viena didžiausių bėdų, griaunančių šeimas – negebėjimas atleisti. Ganytojas pripažino, jog atleisti nėra lengva, tačiau labai svarbu. Ir ne tik šeimoje, bet taip pat seime, darbovietėse… visur. Atlaidumu kuriame Dievo Karalystę žemėje. Įeinant į salę savanoriai kiekvienam įteikė „Evangelinio atleidimo vainikėlio“ maldą, kuria, jei tinka, vyskupas siūlė melstis vieniems už kitus.
Iškilmingiausias šventės momentas – Santuokos priesaikos atnaujinimas – tai ir vienas gražiausių ir labiausiai jaudinančių šventės akcentų: sutuoktiniai atsistoja vienas kitam paduoti ranką bei pakartoja Santuokos metu prie altoriaus ištartus pažadus. Šiais metais pavyzdį šeimoms rodė tris dukras auginantys Aistė ir Raimundas Vaišvilai. Gali būti, kad būtent ši jaudinanti akimirka paskatino seimo narę Viliją Aleknaitę-Abramikienę, kaip ji pati sakė, Šeimų šventėje išgyventi tai, kas vadinama “šeimų bažnyčia”.
Apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedro López Quintana kreipėsi į šventėje dalyvaujančias šeimas džiaugsmo ir padrąsinimo žodžiais.
Nuncijus patikino, kad Šventasis Tėvas puikiai supranta šeimų padėtį visuomenėje, sunkumus su kuriais joms tenka susidurti, bei turimus siekius. Viena pagrindinių arkivyskupo minčių, kad šeimos yra kviečiamos būti moralios visuomenės liudytojomis, kad jos yra kviečiamos įvykdyti didelę ir sudėtingą užduotį – išsaugoti šeimos instituciją. Šventojo Tėvo atstovas linkėjo šeimoms drąsos, nes „visa Bažnyčia yra su jumis kasdienine malda“.
Po šv. Mišių prasidedanti antroji – meninė šventės dalis kiekvienais metais pasiūlo kažką naujo. Šiais metais nuoširdžia daina šventės dalyvius sveikino Aurelija Čižauskaitė. Pirmą kartą muzikinį spektaklį specialiai Šeimų šventei pastatė šiauliečiai. Susirinkusieji gėrėjosi muzikinio spektaklio „Žanos d‘Ark misterija“ premjera. Spektaklį režisavo šiauliečių mylima ir vertinama režisierė Regina Steponavičiūtė. Inscenizavo Šiaulių universiteto docentė literatūrologė dr. Dalia Jakaitė. Vaidino Šiaulių dramos teatro aktoriai. Daug simpatijų pelnė jaunimo kamerinis choras „Atžalynas“, vadovaujamas Jurgitos Juozūnienės.
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis yra pasakęs, kad gėris, grožis, kartu išgyventas džiaugsmas, Viešpaties artumo pajautimas, kurie dovanojami Šeimų šventės metu, labiau moko, nei pabarimai ar pagraudenimai. Šiaulių vyskupijos Šeimų šventėje su savo šeimomis dalyvauja, gražiais žodžiais palydi ir Šiaulių miesto ir rajono valdžios atstovai, seimo nariai. Šiais metais sveikinimo žodį tarė ir LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, teigęs, jog šeimos pašaukimas svarbus ne tik Bažnyčios, bet ir tautos gyvenime. Anot Šiaulių miesto vicemerės Danguolės Martinkienės, šventės dalyviai yra didelė šeima, kartu galinti kurti stebuklus. Kurti stebuklus, t.y. pamatyti šalia esančius, paimti už rankos ir padėti tiems, kuriems sunkiau sekasi gyventi kvietė Ingrida Venciuvienė (Soc. apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė). Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas pasidžiaugė, kad Šiauliuose tuokiasi vis daugiau šeimų, kad pernai gimė žymiai daugiau vaikų nei ankstesniais metais ir apibendrindamas statistinius duomenis teigė, kad Šiauliai turi ateitį. Drąsos ir principingumo šeimoms linkėjo seimo narys Rimantas Jonas Dagys.
Pasibaigus šventei savanoriai visiems dalijo vyskupo pašventintas kreidas. O žmonės vieni kitiems linkėjo susitikti šventėje ir kitais metais.
Daugiau Modesto Katarskio ir Inesės Ratnikaitės nuotraukų…
Apie Šeimų šventėje vykusį muzikinį spektaklį „Žanos d‘Ark misterija“:
Žana d‘Ark yra savojo laiko ir mūsų laikų šventoji
2015 metų sausio 4 dieną vyks Šiaulių vyskupijos Šeimų šventė. Tai 14-ioliktoji šventė, kurioje visi dalyvaujantieji galės susipažinti su didelės drąsos, atsidavimo Dievui ir Bažnyčiai bei nepaprasto kovingumo mergina Žana d‘Ark. (Joana Arkiete). Žanos d‘Ark istorija ne kartą buvo perkuriama XX a. pradžios literatūroje, kitose meno srityse. Kunigas, rašytojas Juozas Židanavičius (Seirijų Juozas / 1866–1945) – vienas iš Žanos d‘Ark gyvenimo interpretatorių, leidžiantis suprasti, kuo ir šiandien mums aktuali šios šventosios istorija. Ji mus kviečia tokiam gyvenimui, kuris spinduliuotų tvirtu tikėjimui, ištikimybe tiesai, pasišventimu Dievo valiai, meile savo artimui, nuo meilės neatsiejama kovinga patriotizmo dvasia, priešakyje visada turint vėliavas su Jėzaus ir Marijos vardais.
Žana d‘Ark (1412–1431), dar vadinama Orleano mergele,– šventoji ir garsi prancūzų patriotė, anglų sudeginta ant laužo kaip eretikė, o po kiek laiko reabilituota Šventojo Sosto. Būdama keturiolikos, Žana ėmė girdėti dangiškus balsus, kad reikia vaduoti Prancūziją nuo anglų okupacijos. Po dviejų metų ji savanoriškai prisistatė kariuomenės vadovybei išsakydama savo tikslą – „išgelbėti Prancūziją“. Žana d‘Ark suvaidino didelį vaidmenį Šimto metų kare. Paprašiusi karių išvaduoti Orleanui, pulko priekyje ji nešė vėliavą su Jėzaus ir Marijos vardais. Orleanas buvo išvaduotas dieviškos pagalbos ir Žanos drąsos dėka. Buvo pasiektos ir kitos pergalės, kol buvo išvaduotas Reimsas, kur Karolis VII galėjo būti karūnuotas. Tačiau netrukus ėmė pasigirsti stiprių pasipriešinimo balsų Žanos atžvilgiu. Anglai, norėdami, kad mergina būtų nuteista kaip eretikė ar maištininkė, ją nugabeno apklausti į bažnytinį teismą Rouene. Procesas baigėsi nutarus, kad ji ragana, kad jos girdėti balsai demoniškos kilmės. Kalėjime ji vėl patvirtino, kad vadavo tėvynę Aukščiausiojo įkvėpta. Teisėjai, atsižvelgdami į vyskupo pareiškimą, pripažino Žaną eretike ir pasmerkė mirti. Ji buvo sudegint Roueno miesto turgaus aikštėje. Joana išliko tvirta iki pat mirties: paprašė, kad vienas dominikonas laikytų kryžių ir mirė kartodama Jėzaus vardą.
Nors apie šią šventąją sukurta daug legendų, nekelia abejonių jos beatodairiška drąsa ir ryžtas. Po dvidešimties metų Žanos motina ir du jos broliai kreipėsi į Šventąjį Sostą, kad būtų atnaujinta Žanos byla. Popiežius Kalistas III 1456 m. reabilitavo prancūzų didvyrę, anuliavo prancūzų vyskupo kaltinimus. 1910 m. popiežius Pijus X ją paskelbė palaimintąja, o 1920 m. Benediktas XV – šventąja. Sakoma, kad Žana buvo paprasta kaimo mergaitė, atsiliepusi į Dievo kvietimą, kuris perduotas apsireiškusių Šv. Archangelo Mykolo, Šv. Margaritos Antiochietės ir šv. Kotrynos Aleksandrietės.
Parengta pagal Bernardinai.lt