Šiaulių vyskupo 2014 metų Kalėdų sveikinimas

GYVENIMAS – DIEVO DOVANA!

Mieli broliai kunigai, vienuoliai ir vienuolės, brangūs tikintieji!

Šiandien katalikiškasis pasaulis su nepaprastu džiaugsmu švenčia Kristaus Gimimo iškilmę. Dangiškoji Motina Marija dovanoja žmonijai gyvenimo Davėją, kuris visus kviečia, sakydamas: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!” (Mt 11,28). Išgirdus šiuos Viešpaties žodžius mūsų širdys prisipildo dėkingumo ir meilės tam, kuris dovanoja mums gyvenimą. Norėdami padėkoti, mes imame garbinti gimusį Kūdikėlį, aukštinti Jį ir skelbti Jo nuostabius darbus bei stebuklus.

Šv. Augustinas sako: „Marija, tikėjimo pilna, pagimdė tą, kurį pradėjo tikėdama.“ Marija tikėjo, ir joje išsipildė tai, kuo ji tikėjo. Ir mums reikia tik tikėti ir mylėti tą, kuris paliko dangų ir atėjo pas mus, kad kiekvieną pakeltų ligi dangaus. Švč. Trejybės Elzbieta sušunka: „Aš suradau dangų žemėje, nes dangus yra Dievas, ir Dievas yra mano sieloje.“ Kūdikėlio Jėzaus Teresę Kalėdų naktį paliečia atsivertimo malonė. „Tą šviesią naktį Jėzus, ką tik gimęs švelnusis Kūdikėlis, padarė mane tvirtą ir drąsią. Jis apginklavo mane savo ginklais, ir nuo tos palaimingosios nakties aš tapau nenugalima jokiame mūšyje“ (rankraštis).
Tačiau iš tiesų gimęs Kūdikėlis toks mažas, kad mes dažnai Jo net nepastebime per savo problemų gausybę. Kaip dažnai mūsų žvilgsniai nukrypsta į horoskopus ir stabus, į pasaulio dvasią ir rūpinimąsi savimi. Dievas mane myli beprotiškai, o aš kartais beprotiškai myliu visa, kas nėra Dievas. Ar tuomet įmanomas susitikimas su Kristumi? Tik tikėjimas yra pradžia dangaus ir laimės, kuria Eucharistijoje esantis Jėzus nori mane taip nuostabiai apdovanoti. Jis mums duoda viską, nes duoda save, o savyje – visą pasaulį. Mes darome klaidas bei nuodėmes, nes neįsileidžiame Kūdikėlio į savo širdis ir šeimas. Jei pamilsime visa širdimi Dievą, tai sugebėsime mylėti ir vienas kitą. Šiandienis žmonių agresyvumas ir sumaištis rodo, kad juos veda ne Dievo dvasia, bet piktojo kėslai. Tik visiškas atsigręžimas į Dievą gali žmonėse pažadinti pasitikėjimą ir sugebėjimą vienas kitą mylėti ir vienas kitam atleisti. Jėzus sako: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų“ (Jn 10,10).

Šventajame Raštas parašyta: „Kas randa mane, randa gyvenimą ir gauna malonę iš Viešpaties“ (Pat 8,35). Ateinančius metus paskelbęs Pašvęstojo gyvenimo metais, popiežius Pranciškus nori atkreipti dėmesį į tuos vyrus ir moteris, kurie, ypatingai pamilę gyvenimą, pašvenčia jį ir atiduoda į Viešpaties rankas, trokšdami, kad Dievas per juos darytų nuostabius darbus pasaulyje. Žvelgdami į vienuolių pasišventimą ir šviesius veidus bei spindinčias akis, suprantame begalinį Dievo gerumą, suspindintį pašvęstojo gyvenimo asmenyse, kurie savo gyvenimą pastatė ant tvirtos amžinosios meilės uolos.

Brangūs broliai ir seserys, matydami, koks nuostabus, pilnas džiaugsmo, vilties, gerumo ir pasiaukojimo yra pašvęstasis gyvenimas, irgi statykime savo gyvenimą ant tvirtų meilės ir ištikimybės pamatų, nes Kūdikėlis Jėzus atėjo į pasaulį, kad „jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jn 15,11).

Džiugių Šventų Kalėdų ir Dievo palaimos 2015 metų kelionėje nuoširdžiai linki

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis