Vida URBONIENĖ

 Kasmet, paskutinįjį gegužės šeštadienį, Mergiūnų kaimo koplyčios link skuba žmonės. 1930-aisiais, pastatęs koplyčią, jos fundatorius Mergiūnų kaimo ūkininkas Ignacas Jurevičius ją perdavė Joniškio parapijos bažnyčiai su sąlyga, kad Šv. Izidoriaus atlaidai vyksią būtent čia, Mergiūnų kaimo koplyčioje.
Kunigas vikaras Aldas Vinclovas kvietė nepamiršti maldos, gimtosios parapijos

Kunigas vikaras Aldas Vinclovas kvietė nepamiršti maldos, gimtosios parapijos

Tiesa, buvo vos ne penkiasdešimties metų pertrauka, kai koplyčia vietoj tikinčiųjų sulaukdavo grūdų ar ūkio inventoriaus saugojimui. 1995-aisais Joniškio Švč. Mergelės Marijos parapijos monsinjoro Juozo Dobilaičio rūpesčiu Mergiūnų koplyčia restoruota ir grąžinta tikintiesiems. Jau dvidešimt trečia gegužė, kai vykdomas parapijos pažadas koplyčios fundatoriui. Kasmet rengiami kraštiečių suėjimai ,,Aš čia pažįstu kiekvieną taką“. Maldenių kaimo bendruomenė rūpinasi koplyčios ir aplink ją esančių kapinaičių priežiūra.
 Žemė alsuoja sodria žaluma, baigia gesti kaštonų žvakės, laimę pažėrė pavėjui ir kvepiančios alyvos, tuoj tuoj pranyks rapsų geltonis banguojančioje javų jūroje. Dulkėtu Mergiūnų kaimo vieškeliu link medžių paunksmėje pasislėpusios koplyčios artėja mašinų vorelė. Šiemet vos ne dvigubai daugiau jų. Matyt, išsivaikščiojusio kaimo anūkai vedini savo atžalomis neaplenkė senelių ir tėvų pamėgtos šventovės.
 Pats vidudienis, kunigas vikaras Aldas Vinclovas kviečia visus bendrai maldai. Homilijos metu jis primena Šventojo Izidoriaus gyvenimą. Šv. Izidorius yra žemdirbių, o ypač artojų globėjas. Gera matyti šioje koplytėlėje kasmet susirenkančius tikinčiuosius gyvenančius šiame karašte arba grįžtančius trumpam į gimtinę.

Fokloro kolektyvas savo giesmes skyrė Šv. Izidoriui.

Po atlaidų Šv. Mišių Maldenių kaimo fokloro kolektyvas vadovaujamas Emilijos Kvedarienės ir meno vadovės Ritos Kipšaitės – Balčiūnienės pagiedojo giesmių.
Stanislava Mundrienė vadovaujanti moterų ūkininkių Maldenių skyriui kasmet nepamiršta vainiku apjuosti ir koplytstulpio skirto Šv. Izidoriui.

Stanislava Mundrienė vadovaujanti moterų ūkininkių Maldenių skyriui kasmet nepamiršta vainiku apjuosti ir koplytstulpio skirto Šv. Izidoriui.

Emilija Kvedarienė trumpai apžvelgė koplyčios istoriją, paskaitė keletą ištraukų iš rašytinių šaltinių apie Mergiūnų koplyčią. Pasak jos, ant koplyčios fundatoriaus nuotraukos yra užrašas datuotas 1923 m. Šiandien galima tik spėti ką ši data žymi: Ignacui Jurevičiui gimė sumanymas statyti koplyčią ar jau buvo padėti pirmieji pamatų akmenys? Iš tų kraštų kilusi rajono paveldosaugininkė Regina Leknickienė sakė, kad 1923 metai yra Mergiūnų kapinių atidarymo metai, o 1930 metais rugpjūčio mėnesio vienuoliktą dieną buvo gautas leidimas pašventinti mergiūnų kaime esančią koplyčią. Šiandien vėl išgyvename sodybų tuštėjimo metą. Smagu, kad kaimo bendruomenė rūpinasi koplyčia norėdama turėti kažką išskirtiną. Reikia tikėti, kad Mergiūnų koplyčios neištiks tarybinių metų likimas.
Prie fundatoriaus Ignaco Jurevičiaus amžino poilsio vietos jo anūkai su šeimomis

Prie fundatoriaus Ignaco Jurevičiaus amžino poilsio vietos jo anūkai su šeimomis

Maldenių kaimo bendruomenės pirmininkė Palmyra Rudauskienė kvietė pasodinti liauną ąžuoliuką. Koplyčios fundatoriaus Ignaco Jurevičiaus anūkas pasodino ąžuoliuką prie vieškelio koplyčios pašonėje. Šį ąžuoliuką išaugino ir dovanojo maldeniškis Stanislovas Vainauskas. Tradiciškai vainikais apjuosę fundatoriaus amžino poilsio vietą ir Šv. Izidoriaus koplytstulpį Maldenių kaime, visi susėdo kaimo pavėsinėje pasišnekučiuoti. Koks suėjimas be gegužiukų sriubos, kurią kasmet verda ir vaišina susirinkusius Emilija Kvedarienė. Pasivaišinę sriuba, susirinkusieji dainavo senolių dainas, jas keitė pasakojimai, prisiminimai.
 Zinaida Juodpalienė iš Veršių kaimo, dalyvaudama atlaiduose, kaimo bendruomenei padovanojo savo močiutės išsaugotų senų šventų paveikslų. Zinaida sakė, kad jos močiutė ištekėjo už našlio Ignaco Jurevičiaus likusio su septyniais vaikais. Tuomet gimė dar dvi dukros. Vienos jų vaikai kasmet dalyvauja atlaiduose, prižiūri fundatoriaus šeimos amžino poilsio vietą.  Vakarėjo jau, kai nuskambėjo paskutinės dainos melodija. Visi linksmi išsiskirtė atsisveikinę iki kitos gegužės, kai vėl susitikę spaus vienas kitam ranką.

Autorės nuotraukos.