Vida URBONIENĖ

Skaistgirio Šv. Jurgio parapijoje Žolinė, Šv. Mergelės Marijos Dangun ėmimo šventė, vyko net dvi dienas. Pasak skaistgiriečių, Žolinė – tai dvi šventės viename: tai kartu ir katalikiška, ir gamtos šventė.

Žolinės išvakarėse iškilmės prasidėjo gamtos švente vykusia Skaistgirio miestelio poilsio zonoje – Uolyno tvenkinių pakrantėje. Miestelio rytų kvartalas, vienijantis  Aušros, Donylių, Rūtų, Eglių ir Šermukšnių gatvių gyventojus, liepos mėnesį perėmęs besiridenantį akmenėlį iš Parko kvartalo gyventojų tarsi įsipareigojo surengti bendrą pasibuvimą verdant „Akmenėlio sriubą“. Rytų kvartalo gyventojai nestokodami išradingumo nuo širdies paplušėjo rengdami gamtos šventę. Pakrantėje ant liepsnojančio laužo katile savo šokį šoko akmenėlis kviesdamas kiekvieną šventės dalyvį kažką mestelti į katilą sriubai paskaninti. Ėmus pilnėti katilui vyriausių šeimininkių vaidmuo buvo patikėtas Rūtų gatvės gyventojai Staselei Končiuvienei ir Eglių gatvės gyventojai Verutei  Borisienei. Moterys mikliai sukosi prie kunkuliuojančio katile viralo, dėdamos daržoves, prieskonius į  viralą ir galiausiai paragavusios ėmė dalinti daržovienę, paskanintą rūkytomis dešrelėmis, gausiai susirinkusiems šventės dalyviams. Sportininkus subūręs Valius Borisas pakvietė pasivaržyti tarpusavyje tinklinio aikštelėje. Tarpusavyje varžęsi Skaistgirio veteranai ir Reibinių jaunimas. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad fortūna šypsojosi reibiniečiams. Organizatoriai visus sportininkus apdovanojo gamtos medaliais. Edukaciniams užsiėmimams kvietė Stselė Jonaitienė ir Lina Šliaupienė.  Staselė išdėliojo ant stalo akmenukus ir spalvų paletę. Ją apspito žingeidūs mažieji šventės dalyviai. Neprireikė nei pusvalandžio kaip ant akmenėlio jau dūzgė bitės, nutūpė boružės, drugeliai, raičiojosi žalčiukai, pražydo gėlės.  Lina su moterimis ėmė kurti žolynų lėles, paukščius. Vaistinius augalus auginanti ir ruošianti arbatų mišinius Inga Šutkienė supažindino su vaistažolėmis, vaišino kvepiančia žolelių arbata. Net teko spėlioti vaistinius augalus kurie buvo sudėti į puokštę.  Sigutė Šliažienė, dirbanti bendruomenės slaugytoja, dažniausiai susidurianti su gamtoje įvykstančiomis nelaimėmis, šį kartą susirinkusiems priminė, kaip apsisaugoti nuo erkių ir kaip elgtis joms įsisiurbus. Pasak jos, einant į gamtą geriausiai rengtis šviesios spalvos drabužiais, o jei erkė įsisiurbė nepanikuoti, o staigiu judesiu ją ištraukti. Nepavykus tai padaryti pačiam, kreiptis į medikus. Angelė Paražinskienė priminė senolių papročius kaip surinkti augalus Žolinių puokštei. Pasak jos, į puokštę reikia nepamiršti įdėti diemedžio šakelės, javo varpos, kiečio. Grįžus iš Šv. Mišių puokštelę reikia sudžiovinti ir gerti arbatas. Visą vakarą netilo dainos, pasakojimai. Linas Užkuraitis užgrojo akordeonu. Tuoj Marytė Degimienė subūrė pulkelį  bendrai dainai. Ir vilnijo dainos į plačius laukus kur javų laukuose plaukė kombainai, ir vilnijo dainos per raibas bangeles Uolyno tvenkiniuose kur klausėsi žuvys…

 Vakarėjo, saulės spinduliai žaidė vandenyje ir ėjo slėpynių su ošiančiais pakrančių medžiais. Vida Norkuvienė palaikiusi akmenėlį delnuose, apsidairė tarsi ieškotų kam perduoti šį  stebuklingą akmenėlį visą vasarą keliavusį ir būrusį žmones Skaistgiryje. Žiū, kaimynų reibiniečių nematyti, o štai jurdaitiečiai smagiai linksminasi su skaistgiriečiais pindami dainų pynę. Nereikėjo ilgai kalbinti Jurdaičių kaimo bendruomenės atstovų perimti akmenėlį. Jie bendruomeniškumui pritarė ir su džiaugsmu perėmė besiridenantį  akmenėlį. Jurdaitiečiai sakė sukviesią drauge pasibūti dar nepasitikus auksinio rudens.

 Žolinės dienos vidudienį Skaistgirio Šv. Jurgio bažnyčios varpai kvietė susiburti bendrai maldai. Prisimenant tikėjimo tiesą – Mergelės Marijos  Dangun paėmimą su kūnu ir siela, skelbiant kiekvieno žmogaus pašaukimą į gyvenimą Dievo artumoje, gatvelėmis, kaimų vieškeliais skubėjo tikintieji į Šv. Mišias. Bažnyčios šventoriuje atskubančius su žolynų puokštelėmis rankose pasitiko gamtos laikrodžiai. Juos sukūrė Skaistgirio miestelio Rytų kvartalo tikintieji. Bažnyčioje Žolinei sukūrė stendą Jurdaičių socialinės globos namų bendruomenė, kuriame sukurti iš žolynų paveikslai, pražydusios medinės gėlės, paveikslai iš gamtos dovanų.  Parapijos klebonui Andriui Trakšeliui pašventinus žolynus, išklausius į sielos gelmes besiskverbiančios klebono sakomos homilijos, solistės Jolantos Gižienės ir vargonininkės Birutės Dauginytės atliekamų giesmių, visi po Šv. Mišių neskubėjo namo. Bažnyčios šventoriuje šventę tęsė Skaistgirio kultūros namų saviveiklininkai. Eilėmis į susirinkusius kreipėsi Smiltė, dainų pynę pynė Jolanta, Velta ir Vytautas, folkloro kolektyvas ir moterų ansamblis vadovaujami Birutės Dauginytės.  Pasak kultūrinių renginių organizatorės Vidos Norkuvienės abi dienas vykusias šventes vienija ta pati prasmė ir tas pats asmuo –  Rūpestingo Dievo palaikanti ir gelbėjanti žmogų globa.

Autorės nuotraukos