Didysis Ketvirtadienis Šiaulių katedroje
„Ši diena, – sako Ernaudas Bonevalietis, – yra išpuošta daugybe slėpinių.
Pirmą kartą šią dieną mums patikėtas duonos laužymas, Bažnyčios stalas pateikia žmonėms angelų duonos, kad jie jos valgytų.
Šiandien Kristus savo apaštalams nuplovė kojas ir nurodė tai daryti visais laikais su tokiu pačiu pamaldumu.
Su aliejais, kurie pašventina Kristaus įsigytą tautą, šiandien pašventinama Bažnyčioje šventoji krizma, kur balzamas yra sumaišomas su aliejumi ir išreiškia karališkosios ir kunigiškosios šlovės vienybę.
Šiandien nusidėjėliai sutaikomi su Bažnyčia.
Anksčiau atmesti, dabar sugrąžinami į jos vidų.
Pašalinti iš šventųjų bendrystės vėl priimami į atimtą bendrystę.
Šiandien kalėjimai atveriami, o pasmerktieji paleidžiami į laisvę“
(BR. LUKAS SKROBLAS OSB // bernardinai.lt).
Didįjį ketvirtadienį Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus katedroje Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis tradiciškai aukojo dvejas šv. Mišias.
Aliejų šventinimo (Krizmos) šv. Mišios.
11 val. į Šiaulių katedrą susirinko vyskupijos kunigai vienybėje su savo vyskupu švęsti Aliejų šventinimo šv. Mišias. Jų metu pašventinti Krizma, Katechumenų ir Ligonių aliejai (Krikšto, Sutvirtinimo, Kunigystės ir Ligonių patepimo sakramentams), dėkota už kunigystės dovaną bei atnaujinti kunigystės pažadai.
Prieš šv. Mišias Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis kreipėsi į susirinkusiuosius, prašydamas melstis už kunigus šv. Mišių metu ir kiekvieną dieną.
Pamoksle Baisogalos klebonas teol. lic. Tomas Janavičius kalbėjo apie teismą. Dievas – kitoks teisėjas, ir teismo sistema kitokia, nei mums įprasta. Biblijoje tas, kuris kaltina, eina pas kaltąjį, kalba jam apie skausmą bei padarytą žalą ir kaip bičiulio klausia: „Ką darom?“ Būtent tai Dievas darė visą savo žemiškąjį gyvenimą – stengėsi įtikinti žmones, kad jie yra nuodėmėje ir kad jiems reikalingas gailestingumas. Jėzus tas, kuris atneša išgydymą, išganymą, tik su viena sąlyga: tai turi būti priimta, įsisąmoninta. Atrodo, jog šio laikmečio problema – nebežinome, kas yra nuodėmė.
Šiandien išgyvename dieną, kaip pats Jėzus patenka į teismą, – sakė Baisogalos klebonas. Jėzus – Dievo sūnus. Jo teismas – daugiau nei to laikmečio istorija. Jo apkalta apima visus laikus. Ten telpame ir mes, mūsų visų nuodėmės. Jėzus kaltinamas ne atleidimui gauti. Jis galėjo gintis. Bet šiuo atveju gynimasis būtų teisiančiųjų kaltinimas. Jei Jėzus būtų gynęsis, nė vienas mes nebebūtume apsigynę. Jėzus tyli. Jis atiduoda gyvenimą, kad kaltintojai, t.y. mes visi, būtume išteisinti. Jis leido, kad jo mirtis kalbėtų.
Jėzaus tylėjimas teisme išteisina žmones iš jų kaltės. Jėzaus savęs dovanojimas – mūsų išlaisvinimas iš pikto. Dievo meilėje telpa tai, kas manyje tamsiausia, žiauriausia, neteisingiausia.
Velykų rytą pastebėsime, kad kūno nebėra, kapas tuščias. Vadinasi, nebėra nieko, kas mus kaltina. Tėve, atleisk mums!
Visas kun. teol. lic. Tomo Janavičiaus pamokslas: Teismas