KRYŽIŲ KALNO ATLAIDAI
Tradiciniai Kryžių kalno atlaidai šiais metais prasidėjo neįprastai. Išvakarėse į Kryžių kalną buvo nešamas epidemijų ir negandų Kryžius Karavykas. Sunkų, apie 100 kilogramų sveriantį kryžių pasikeisdami nešė po 4 vyrus. Panėšėti buvo paėmę ir stovyklaujantys ministrantai bei savo gyvenimo kryžiaus nebijančios piligrimės. Stiprokas lietus privertė apsirengti lietpalčius, tačiau žingsnio nesulėtino.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.
Karavako kryžius – padėka Dievui, kad saugojo Lietuvos žmones. Taip pat melstasi atsivertimo malonės.
Dviejų skersinių kryžių karantino metu išdrožė Kelmės rajone, Lupikuose, gyvenantis tautodailininkas Rimantas Paunksnis, kurio kryžiai yra sertifikuoti kaip tautinis paveldas.
Karavako kryžius pastatytas Kryžių kalno viršūnėje. Smėlį, akmenis piligrimai iš papėdės nešė rankomis, maišeliuose, skreituose. Vanduo semtas iš netoliese tekančio upelio.
Organizatorių nuotr.
Pastatytą kryžių pašventino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
19 val. Jo Ekscelencijai vadovaujant, prie Šventojo Tėvo kryžiaus pradėtas Kryžiaus kelias, apjuosęs Kryžių kalną. Penkias stotis inscenizavo Šiaulių jėzuitų organizuotos šeimų stovyklos šeimos.
Organizatorių nuotr.
Paskutinės giesmės skambėjo prie koplyčios, kurioje šv. Mišias yra aukojęs popiežius šv. Jonas Paulius II.
Atlaidų rytas išaušo saulėtas. Tradiciniam piligriminiam žygiui nuo Šiaulių katedros vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
L. Nekrašo nuotr.
Šventąsias Mišias Kryžių kalne aukojo ir pamokslą sakė apaštališkasis nuncijus arkivyskupas dr. Petar Antun Rajič, koncelebravo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, Telčių vyskupas Algirdas Jurevičius, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Solezmo vienuolyno abatas benediktinas tėvas Filipas Dupont, Šiaulių vyskupijos kunigai.
L. Nekrašo nuotr.
Šv. Mišių metu giedojo Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, meno vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, koncertmeisteris Andrius Bartulis.