Gegužės 30 d. Šiaulių vyskupijos Pastoracinio centro salėje vyko Rimvydo Racėno knygos „Į mielą šalį Lietuvą“ ir Jūratės Vyliūtės ir Gailos Kirdienės knygos „Lietuviai ir muzika Sibire“ pristatymas.
Renginį organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuvos Politinių Kalinių ir Tremtinių Bendrijos ir LPKT Sąjungos Šiaulių skyriai.
Įžanginį žodį tarė buvęs tremtinys, knygų apie Sibirą autorius, renginio organizatorius Romualdas Baltutis. Rankose laikomą augalą (trečia nuotrauka) – kalnuose augantį narcizalapį svogūną R. Baltutis vadino tremtinių gyvybės šaltiniu. Romualdas pasakojo, jog jie iš ryto išeidavo į Altajaus kalnus ir parsinešdavo maišą svogūnų. Po to išvirdavo ir penkiese suvalgydavo per dieną visą kibirą, kadangi daugiau nebuvo ką valgyti. Kadangi svogūnas yra kartus, kartais užsikąsdavo rabarbaru.
Sveikinimo žodžiui buvo pakviestas Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Renginio metu vyskupui į rankas įduotas būgnelis, o jis pats netikėtai įtrauktas į orkestrą.
Renginį sudarė trys dalys.
Pirmojoje pristatyta knyga „Į mielą šalį Lietuvą„. Kalbėjo knygos autorius R. Racėnas, prof. Vytenis Rimkus, Romualdas Baltutis. Knygos ištrauką skaitė Marytė Rimkienė. Prisiminimais dalijosi Algimantas Jakučionis ir Meilutė Raštikytė.
“Knygoje pateikiamos tremtinių bėglių ir našlaičių pargabenimo į Lietuvą istorijos. Pirmojoje dalyje pasakojama apie nelegalų tremtinių grįžimą į Lietuvą ir su tuo susijusius dramatiškus išgyvenimus remiantis autentiškais prisiminimais. Antrojoje dalyje supažindinama su legaliu tremtinių vaikų našlaičių pargabenimu į Tėvynę. Apie šias ekspedicijas ir už jas atsakingus asmenis visuomenė dar mažai žino, todėl stengtasi kuo išsamiau papasakoti apie pasiaukojusius ekspedicijų vadovus, kurie vyko į tolimas ir pavojų kupinas keliones, kad parvežtų į Tėvynę svetimoje žemėje vargstančius našlaičius”.
Antroji dalis skirta knygos „Lietuviai ir muzika Sibire“ pristatymui. Kalbėjo knygos autorės Jūratė Viliūtė ir Gaila Kirdienė.
Knygoje „Lietuviai ir muzika Sibire“ skelbiami autorių užrašyti represuotųjų prisiminimai, jų laiškai, dienoraščiai, pokalbiai. Remiamasi moksliniais, istoriniais leidiniais, Lietuvos ypatingojo archyvo bylomis. Publikuojama nemažai nuotraukų iš asmeninių rinkinių, Genocido aukų muziejaus archyvų ir kt. Kai kuriuos represuotųjų kūrybos pavyzdžius iliustruoja pridedama kompaktinė plokštelė, natų faksimilės, tautodailės fotokopijos.
Knygą sudaro dvi – profesionalams, dainoms ir mėgėjams instrumentininkams skirtos, viena kitą papildančios, tačiau stiliaus, žanro atžvilgiu visiškai skirtingos savarankiškos dalys. Jos traktuotinos kaip du leidiniai bendrame aplanke.
Pasak vienos iš autorių Jūratės Vyliūtės, knyga yra „orientuota į skaitytoją, kuriam Lietuvoje vykdytas sovietų teroras – tik pasaka senolių lūpose (…). Šia tema jau išspausdinta nemažai istorinių, memuarinių, publicistinių leidinių. Mintis parašyti dar vieną kilo iš noro įterpti į sibiriadą nors vieną, bet gyvą muzikanto žodelį. Ir pasipriešinti nūn besireiškiančioms užmaršties tendencijoms“.
Renginio metu demonstruotos skaidrės „Tremties nuotraukos“.
Trečiojoje renginio dalyje sveikinimo žodį tarė Šiaulių universiteto bibliotekos direktorė G. Lamanauskienė, kalbėjo svečiai. Visą renginį puošė dainos ir giesmės, kurias atliko LPKTB choras „Tremtinys“, Šiaulių folkloro ansamblis „Vaiguva“, S. Sondeckio menų gimnazijos moksleiviai, Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos moksleiviai. Galima buvo įsigyti pristatomas knygas.
Vienas Pastoracinio centro salės kampas pristatė tremties aplinką, jame buvo sudėti įvairūs iš tremties atsivežti daiktai, muzikos instrumentai. Viena knygos autorių pasakojo, jog į tremtį vežami lietuviai vietoj duonos, lašinių palties (kadangi pasiimamų daiktų kiekis buvo griežtai limituotas), pasiimdavo muzikos instrumentą. Būtent dvasinė kultūra ir padėjo išlikti itin sunkiomis sąlygomis. To, dvasinių lobių, linkėta ir jaunajai kartai. Antroje nuotraukoje – Genocido centro dovanos Dagilėlio kolektyvui.
Renginys be išvardintų pasižymėjo ir dar dviem dalykais: ilga trukme ir dideliu susidomėjusiųjų kiekiu. Salėje beveik nebuvo tuščių vietų.