Lapkričio 29 d. Šiaulių Katedroje  Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis iškilmingai atidarė pašvęstojo gyvenimo metus.

Pašvęstojo gyvenimo metų atidarymo iškilmės prasidėjo 17 val. šv. Mišiomis. Pradžioje vyskupas pasveikino koncelebracijoje dalyvaujančius Kryžių kalno pranciškonų vienuolyno Gvardijoną brolį  Ramūną Mizgirį ir Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios rektorių tėvą  Stasį Kazėną, visas seseris vienuoles ir pasauliečius. Pasidžiaugė jų dalyvavimu ir pacitavo Popiežiaus Pranciškaus žodžius: „Norėjau pasakyti jums vieną žodį, ir tas žodis yra Džiaugsmas. Ten kus yra pašvęstųjų, ten visada pilna džiaugsmo!“

Šv. Mišių metu homiliją sakė brolis Ramūnas. Jis praskleidė atsiskyrėlių ir pirmųjų vienuolių  gyvenimą. Paminėjo Šv. Benediktą, Šv. Teresę Avilietę, Šv. Ignacą Lojolą ir eilę kitų šventųjų vienuolių, be kurių Bažnyčios gyvenimas būtų buvęs skurdesnis.

Pažvelgęs į vienuolių pasišventimą iš meilės Dievui, pabaigoje paminėjo vieno kunigo duotą labai protingą patarimą: kalbant naktinę valandų liturgijos dalį, sąžinės sąskaitos metu ne tik peržvelgti savo klaidas ir trūkumus, tačiau išmokti ir dėkoti už Kristaus Kūną ir Kraują, už Dievo gailestingumo malones ir už pašaukimą, nes tik tuomet, kuomet sugebame dėkoti, mes nuoširdžiau suprantame, kokia didelė malonė yra pašaukimo kelias.

Pabaigoje kvietė melstis už naujus pašaukimus ir ypatingai rūpintis ne kiekybe, bet pašaukimų kokybe.

Šv. Mišių pabaigoje vyskupas prieš palaiminimą kartu su visais šv. Mišių dalyviais sukalbejo popiežiaus Pranciškaus maldą už pašvęstąjį gyvenimą. Vyskupui palaiminus visi sugiedojo „SALVE REGINA“.

________________________________________________________________________________________________

Pašvęstasis gyvenimas – Dievo dovana

Lapkričio 30 d., pirmąjį Advento sekmadienį, prasidėjo Naujieji Liturginiai metai, kuriuos popiežius Pranciškus skyrė Pašvęstajam gyvenimui.

Pašvęstasis gyvenimas

Pašvęstasis gyvenimas, tai gyvenimas vyrų ir moterų, kurie stengiasi gyventi panašiai, kaip gyveno žemėje pats Jėzus Kristus. O jis buvo skaistus, neturtingas ir klusnus. Jėzus pats pasirenka ir pašaukia, dovanodamas pašauktiesiems galimybę būti visiškai atsidavus jam kaip Sužadėtiniui.

Pašvęstajam gyvenimui būdingos įvairios formos. Tai vidinį gyvenimą su darbu derinantys, uždarą maldos ir kontempliacijos gyvenimą gyvenantys ar apaštalaujantys vienuoliai; taip pat tie, kurie pasirinko sekti Kristų nepasitraukę iš pasaulio ir be bendruomeninio gyvenimo. Pastarieji liudija Kristų darbovietėse, mokyklose, parlamente, parduotuvėje, daugiabučiuose – t.y. visur ten, kur yra žmogus. Taip pripildo visuomenę Kristaus šviesa, keičia pasaulį iš vidaus.

Skelbdamas temą 2015-iesiems metams Šventasis Tėvas sakė, kad pašvęstojo gyvenimo nariai yra moterys ir vyrai, kurie  gali pažadinti pasaulį.

 Galintys pažadinti pasaulį

Kristaus paaukojimo šventės dieną popiežius Pranciškus sakė, kad pašvęstojo gyvenimo nariai gali pažadinti pasaulį gyvendami Jėzaus Kristaus žinia ir ją skelbdami. Skelbdami Dievo Žodį apie tai, kaip žmonija buvo išgelbėta Dievo mylinčiu veikimu ir apie tai, kaip mūsų gyvenimas turi atspindėti Dievo mylintį gerumą.

Pašvęstasis gyvenimas taip pat yra misijinis, t.y., – aiškino popiežius, – vienuoliai neturėtų orientuotis tik į asmeninį augimą, jie yra kviečiami rūpintis Dievo tauta. Popiežius pabrėžia kad pašvęstasis gyvenimas nėra administratorių ar vadybininkų produkavimas, bet moterys ir vyrai, kurie yra broliai ir seserys, ir „bendrakeleiviai“.

 Bendrakeleiviai

Ką tai reiškia? Pašvęstieji yra kviečiami pranašo gyvenimui. Popiežius Pranciškus sako, kad vienuoliai turi kalbėti žmonėms savo gyvenimu, demonstruoti „kaip Jėzus gyveno šioje žemėje“. Pašvęstieji yra tie vyrai ir moterys, kurie apšviečia kelią į ateitį ir eina kartu su kitais šiuo keliu. Pašvęstasis gyvenimas nėra tikslas pats sau, bet tarnystė Dievo žmonėms jų kelyje.

Kvietimas pažadinti pasaulį negali apsiriboti naujienų antraštėmis. Taip pat tai negali būti anonimiškas Žinios skelbimas iš bokšto kažkam, kas išgirs ar ignoruos. Tai visada yra susitikimas ir asmeninis bendravimas. Tai buvimas greta mūsų laikų vyrų ir moterų jų gyvenimo kovose, ypač vyrų ir moterų, – kaip popiežius pastoviai primena mums, – kurie gyvena visuomenės periferijoje. Kai popiežius kalba apie periferiją jis nekalba vien apie geografines ar ekonomines visuomenės periferijas – nors tai irgi svarbu – bet apie gilias atstūmimo, nevilties, kančios ir prasmės ieškojimo periferijas, kurios egzistuoja mūsų laikais tarp vyrų ir moterų. Pašvęstieji turi būti bendrakeleiviai, keliaujantys su kitais žingsnis po žingsnio jų ieškojimuose, o ne paskaitininkai ar moralizuotojai, nurodantys žmonės, kur jų vieta.

Pasiryžę nesibaigiančiam iššūkiui

Pašvęstasis gyvenimas nėra tiesiog veikimas. Tai veikimas nauju būdu; tai vadovavimas pasitelkiant liudijimą ir patrauklumą. Esamoje situacijoje, kai vienuolių mažėja ir jų amžius senėja, galime būti gundomi galvoti, kad jau savo dalį padarėme ir mažai tebėra ką galėtume dar padaryti, nebent išlaikyti tradiciją. Popiežius Pranciškus sako, kad vienuoliai niekada neturėtų liautis pranašavę. Kokios bebūtų aplinkybės, esate kviečiami gyventi pašvęstąjį gyvenimą autentiškai; mažesnis skaičius ir senesnis amžius niekada negali paneigti fakto kad pašvęstasis gyvenimas yra niekad nesibaigiantis iššūkis, – sakė popiežius.

Kai kurie pašvęstojo gyvenimo nariai skiria savo gyvenimus jaunimo ugdymui. Geri vienuoliai niekada nebuvo tik mokyklų valdytojai ir administratoriai: geras tikybos mokytojas yra tas, kuris vaidina svarbų vaidmenį jaunuolio gyvenime, kurio vardą jaunuolis prisimena visą gyvenimą. Bažnyčiai skubiai reikia rasti naujus kelius, kad ne tik nurodytų tai, kas yra negerai, bet kad būtų bendrakeleivė jaunų žmonių jų savęs pačių, amžinųjų vertybių ir gebėjimo pasakyti „ne“ paieškose.

„Drumsčiantys vandenį“

Vienas svarbių dalykų, kurį pašvęstojo gyvenimo nariai gali daryti, tai melstis: ne tik melstis už žmogų, bet ir parodyti, ką malda reiškia pasaulyje, kuriame darymas, turėjimas, valdymas atrodo esantys vieninteliais dienos rūpesčiais. Maldos gyvenimas visada yra pranašavimas. Tai liudijimas Dievo slėpinio buvimo tarp mūsų. Tai liudijimas fakto, kad Dievas rūpinasi, kad Dievas myli, kad Dievas yra mums pasiekiamas, net jei jo keliai yra slėpiningi. Pašvęstojo gyvenimo nariai turi išmokti dalintis savo maldos gyvenimu su kitais ir vadovauti žmonėms maldoje. Vienuolinis gyvenimas negali būti privatizuotas; „jūsų malda yra tarnystė visai Bažnyčiai ir negali būti uždaryta tarp keturių namo sienų“.

„Pažadinkite pasaulį“! „Vienuolinis gyvenimas nėra butelis distiliuoto vandens“. Ką šie popiežiaus žodžiai reiškia, – klausia arkivyskupas D. Martin? Tai reiškia, kad mums nereikia tokio vienuolinio gyvenimo, kuris yra skaidrus kaip krikštolas, beskonis, prėskas ir saugus. Popiežius sako, kad pašvęstasis gyvenimas turi kelti triukšmą, sujudimą ir net netvarką.

„Visuomenės raugas“

Vienuoliai, sakė popiežius, yra Dievo buvimo liudijimas įvairiose gyvenimo aplinkose. Jie yra teisingos ir broliškos visuomenės raugas, yra pranašai, kviečiantys mylėti vargšus ir mažutėlius. Pagalvokime, kokios būtų mokyklos, misijos ir ligoninės jei nebūtų seserų vienuolių? Ar įmanoma įsivaizduoti Bažnyčią be vienuolių? Neįmanoma. Tai dovana, tai raugas, kurio dėka Dievo tauta auga. Šios moterys, aukodamos visą savo gyvenimą, skelbia Jėzaus žinią. Bažnyčiai ir pasauliui reikia šios meilės ir Dievo gailestingumo liudijimo.

„Dievo dovana“

Kiekvienas pašvęstojo gyvenimo asmuo yra dovana Dievo žmonėms jų kelionėje. Pasaulis reikalingas jų buvimo, kad būtų stiprinamas ir atnaujinamas Evangelijos skleidimas, krikščioniškas auklėjimas, labiausiai stokojančiųjų šelpimas, kontempliatyvi malda; taip pat jaunų žmonių ir šeimų dvasinis formavimas, teisingumo ir taikos šeimoje siekiai.

Pašvęstojo gyvenimo asmenys yra Dievo ženklas įvairiose gyvenimo aplinkybėse, jie yra teisingesnės ir broliškesnės visuomenės augimui, dalinimuisi su mažaisiais ir vargstančiaisiais. Remiantis šiuo supratimu, pašvęstasis gyvenimas reiškiasi mums tokiu, kokiu yra – Dievo dovana!, – sakė popiežius Pranciškus Kristaus paaukojimo šventės dieną.

Parengta pagal www.vitaconsecrata.lt, arkivyskupo Dirmuid Martin ir „Vatikano radijo“ informaciją