Vasario 18 d. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime viename Latvijos miestų – Jelgavoje.
11 val. Jelgavos Nekaltosios Mergelės Marijos katedroje aukotos lietuviškos šv. Mišios, kuriomis labai džiaugėsi Jelgavos lietuvių bendruomenė. Eucharistijai vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, koncelebravo Jelgavos vyskupas emeritas Antons Justc ir Šiaulių vyskupijos kurijos kancleris kun. Evaldas Alūza.

Jelgava

2017 m. vasario 16 d. JelgavaSakydamas homiliją Šiaulių vyskupas kreipė tikinčiųjų žvilgsnį į Evangelijoje aprašytą Išganytojo ant Taboro kalno atsimainymą. Tai žvilgsnis mums, kokie mes būsime amžinojoje Tėvynėje, – sakė ganytojas. Tačiau tarp Atsimainymo ir Prisikėlimo Kristui teko daug iškentėti. Kančia ir mūsų gyvenimo palydovė. Šiandienos sekuliarizuotame, globaliame pasaulyje žmogui tenka susidurti su įvairiais iššūkiais, kurie neretai paklaidina. Matome tautiečius, suklupusius prie alkoholio, narkotikų, lošimo dievų. Tai rodo, kokie silpni esame šioje kelionėje į Tėvo namus, todėl svarbu girdėti, ką sako Išganytojas: „Nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti (Jn 15, 5). Ar tauta, atstūmusi Dievą, gali tikėtis kažką nuveikti? Mūsų Dievas yra viso pasaulio Dievas. Jis ateina kad turėtume gyvenimą (plg. Jn 10, 10), turėtume džiaugsmą. Viskas skirta mums. Kokie esame neišmintingi, kai nenorime klausyti Jo patarimų. Nors gyvenime daug audrų, išmėginimų, tačiau mūsų laivo Kapitonas tas, kuris nutildo audras, gydo ligas ir prikelia iš numirusių. Turim pasitikėti Dievu, nes Jis mūsų tikrasis šviesos spindulys. Sekime šventaisiais, atsisakiusiais savo valios dėl Dievo. Pasakykite, brangūs lietuviai, savo širdyse: nuo šios valandos nėra mano valios. Šiandien maldoje kreipkimės į dangiškąją Motiną Mariją, prašykime šviesos, kad kartu su ja galėtume patikėti save Dievo valiai, – sakė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Po šv. Mišių bendroje nuotraukoje kartu su Jelgavos lietuvių bendruomene ir Šiaulių kameriniu choru „Bičiuliai„.

2017 m. vasario 16 d. Jelgava

Po šv. Mišių šventė tęsėsi Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir meno muziejuje. Šis muziejus įsikūręs garsiojoje Mintaujos gimnazijoje, kurioje mokėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, bei daug kitų garsių Lietuvos ir Latvijos šviesuolių, mokslo, meno ir politikos veikėjų. Ši aplinka, kur garsius auklėtinius primena atminimo lentos ant rūmų išorinės sienos, puikiai tiko pabrėžti ilgametį Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimą, kam šventės metu ir buvo skiriamas didžiausias dėmesys.

Jelgava

Renginį organizavo Algimanto Burbos vadovaujama Jelgavos lietuvių kultūros draugija „Vytis“, lietuviškai dainai kvietė Dobelės lietuvių kultūros draugija, vad. Lidija Eizengrauda. Latvijos lietuvius su tautine švente sveikino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Jelgavos vyskupas Edvards Pavlovskis, Jelgavos meras Andris Ravinš, Lietuvos ambasadorius Latvijoje Artūras Žurauskas, latvių, romų, ukrainiečių, lenkų, gudų bei rusų bendruomenių atstovai.

 

2017 m. vasario 16 d. Jelgava

Meninę programą atvežė Ilmieros Abromavičienės vadovaujamas Šiaulių kamerinis choras „Bičiuliai“, giedojęs taip pat šv. Mišių metu. Lietuviškai ir latviškai į susirinkusiuosius kreipėsi valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas.

2017 m. vasario 16 d. Jelgava

Skambėjo tautinės lietuvių ir latvių dainos, poezijos posmai, sveikinimai.

Daugiau nuotraukų…

—————————————————————

Dabartiniu metu Latvijoje gyvena apie 33600 lietuvių, tai sudaro 1,4 proc. bendro gyventojų skaičiaus. Miestuose gyvena 52,8 proc. lietuvių, 47,2 proc. – rajonuose (kaime). Prasidėjus Atgimimui buvo atkurta ir lietuviška veikla Latvijoje. 1988 m. pabaigoje ir 1989 m. pradžioje savo veiklą atkūrė iki karo veikusios draugijos Liepojoje, Daugpilyje, Jelgavoje, Rygoje, Bauskėje. Kūrėsi naujos draugijos. 1991 m. birželio 12 d. įkuriama Latvijos Lietuvių Bendruomenė (LLB), kaip iki karo veikusios Latvijos Lietuvių Sąjungos tęsėja ir juridinių teisių perėmėja, jungianti visas šešias tuo metu veikusias lietuvių kultūros draugijas Latvijoje. Tais pačiais metais LLB buvo priimta į Pasaulio Lietuvių Bendruomenę. Dabartiniu metu LLB konfederacijos principu jungia 9 įvairiuose Latvijos regionuose veikiančias draugijas ir du skyrius: Liepojos lietuvių kultūros draugiją “Rūta”, Bauskės lietuvių kultūros draugiją “Dobilėlis”, Jelgavos lietuvių kultūros draugiją “Vytis”, Dobelės lietuvių kultūros draugiją, Rygos lietuvių kultūros tautinę draugiją “Rūta”, Jūrmalos lietuvių kultūros ir švietimo centrą, Valmieros lietuvių kultūros draugiją “Gintaras”, Jaunimo Sąjungą, Daugpilio lietuvių kultūros draugiją “Rasa” (su skyriais Subatėje ir Ilūkstėje) . Kuriasi dar kelios draugijos, kurios po registracijos įstos į LLB. Latvijos Lietuvių Bendruomenė (LLB) atstovauja visuose Latvijos regionuose gyvenantiems lietuviams. Draugijos yra savarankiškos organizacijos, vadovaujasi savo įstatais, pripažįsta ir vykdo Bendruomenės įstatus, veikia administraciniu teritoriniu principu (žr. http://www3.lrs.lt).