Šiaulių vyskupas Eugenijus BartulisAr suradote lobį?

 Brangūs broliai kunigai, vienuoliai, vienuolės ir visi geros valios žmonės!
Sulaukėme džiugios ir prasmingos Kristaus gimimo iškilmės. Tai tikėjimo ir džiaugsmo šventė. Tikėjimas yra krikščioniškojo gyvenimo pagrindas. Tikėjimas mus veda prie Dievo, kuris suteikia gyvenimo prasmę ir pilnatvę. Dažnai Evangelijose girdime: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave, tavo tikėjimas išgydė tave, tebūnie jums kaip tikite“ (Plg. Mt 9, 29).
Ar tikėjimas gali perkeisti žmogų? Apaštalas Paulius sako: „O taip! Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu palyginti su Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybe“ (Fil 3, 9). Ir toliau tęsia: „Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus“ (Gal 2, 20).
Labai svarbu, ar iš tiesų leidžiu Dievui veikti manyje. Ar leidžiu Jam kalbėti mano lūpomis, žiūrėti mano akimis ir liesti kitus mano rankomis?
Tikintysis, giliai tai pajutęs, drąsiai ima savo gyvenimo kryžių ir seka paskui Kristų. Jo gyvenimas keičiasi, po truputį pamiršta save. Jis patiria džiaugsmą, kuomet iš meilės Dievui gali padėti ir patarnauti artimui. Tikintysis drąsiai ir su pasitikėjimu žvelgia į ateitį, priimdamas iš gerojo Dievo visa, ką Jis jam suteiks.
Dievas dėl to ir ateina į mūsų žemę mažu kūdikėliu, kad save dovanotų mums, o mes kasdien vis taptume panašesni į Jį meile, tiesa, gailestingumu ir ištikimybe.
Apaštalas Paulius, susirūpinęs kolosiečių tikėjimu, rašė: „Kad būtų paguostos visų širdys, kad meile suvienyti, visi pasiektų supratimo pilnatvės turtus ir galėtų pažinti Dievo paslaptį – Kristų, kuriame slypi visi išminties ir pažinimo lobiai“ (Kol 2, 2–3).
Karalius Saliamonas sako: „Išmintis – neišsemiamas lobis mirtingiesiems, – visi, kas įgyja šį lobį, laimi draugystę su Dievu, jos mokymo dovanomis geriau jį pažįsta“ (Plg. Išm 7, 14).
Brangūs broliai ir seserys. Ar mes pastebėjome, kad prakartėlėje ant šieno guli mūsų Lobis. Jis pravirksta, kai mes Jo nemylime, ir Jo mažos akelės sužiba džiaugsmu, kai įsileidžiame Jo meilę ir pasitikėdami einame džiugiai vykdydami Jo valią.
Apaštalas Paulius nesijaučia esąs tobulas, tačiau primena: „Tik viena tikra: pamiršęs, kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn, į tikslą, siekiu laimikio aukštybėse, prie kurio Dievas kviečia Kristuje Jėzuje“ (Fil 3, 13b–14).
Užsidegę Apaštalo Pauliaus uolumu, ir mes stenkimės daugiau laiko skirti pokalbiui su Dievu, o pažinę šį Lobį, saugokime Jį savo trapiuose meilės induose, ir kupini pasitikėjimo įveiksime visus sunkumus, neprarasime vilties išmėginimų valandą.
Dangiškoji Motina Marija, padovanojusi mums šį meilės Lobį, tepadeda Jį pamilti ir su poetu ištarti: „Įeik į mūsų dieną, Jėzau, per pluoštą saulės spindulių, įeik į mūsų kelią, Jėzau, jei eisime ne tuo keliu“ (Kęstutis Genys).
Džiugių Šventų Kalėdų ir palaimintų 2020 metų.
Nuoširdžiai –
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis