Tapti visiems viskuo: tikybos mokytojas
Tęsiame rubriką, skirtą tikybos mokytojams. Mokytojas Gediminas, kuris į kiekvieną vaiką žiūri kaip į asmenybę, kuris nepraeina pro nuliūdusį ir kuris stengiasi dalintis vaiką slegiančiais rūpesčiais vasarą ortganizuodamas stovyklas, sako, kad jam paguodos ir vilties šaltinis yra giesmė ir daina:
Nuo pat mažens iki šios dienos mane lydi giesmės ir dainos. Menu lyg šiandien močiutės švelnų balsą, kuris tarsi Angelo sparnas paliesdavo rytais. Ruošdama pusryčius ar kitus darbus dirbdama giedodavo arba dainuodavo, jaučiausi saugus ir laimingas.
Vaikystėje įėjusios melodijos neišnyko, bet vis stiprėjo ir išaugo į kasdienybę. Paskutiniuosius 25 metus dirbu mokykloje, bei kultūrinį darbą. Pagal galimybes pamokų metu giedame, dainuojame. Virš 20m. vadovauju folkloro ansambliui „Klėčia“. Subūriau senovinio „Kantičkų“ giesmių giedotojų grupę. Dažnokai gaunu kritikos iš suaugusių, mokytų žmonių, esą tai atgyvena ir niekam neįdomu, buvau net praradęs viltį jas atgaivinti. Dėkui Dievui, susitikimas su Popiežiumi jaunimo dienoje įkvėpė naujai. Vizito metu Popiežiui Pranciškui buvo giedamos „Kantičkinės“ giesmės, o tai ženklas apie didžiulę giesmių vertę.
Daina ir giesmė, tarsi gyvenimo palydovai padeda išgyventi žemėje sutiktus sunkumus ir išbandymus.Tai mano pagrindinė varomoji jėga kuri skatina kurti ir gyventi.
P.S. Giesmės poveikį pastebėjau ir vaikuose. Tie kurie buvo susitikime su Popiežiumi ir šiandien pamokos gale prašo giesmės „Kristus Jėzus – mano vitis“. Pusė mokyklos jau pamilo tą giesmę.
Gediminas Andrašiūnas. Joniškio raj. Gasčiūnų pagr. m-klos tikybos mokytojas. Joniškio KC Kirnaičių skyriaus renginių režisierius.