Liepos 26 d. tikintieji šventė Kryžių kalno atlaidus. Pirmą kartą Eucharistija švęsta rekonstruotoje koplyčioje, kurioje prieš 22 m. šv. Mišias aukojo popiežius Jonas Paulius II. Susirinko Lietuvos vyskupai bei vyskupas iš Jelgavos Edvards Pavlovskis. Pašvęstojo gyvenimo metų proga vienuoliai atnaujino įžadus.

Atlaidų išvakarėse Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis Kryžių kalne vadovavo Kryžių kelio maldai. Kasmet į Vigiliją susirenka vis daugiau maldininkų. Šios vigilijos metu vyskupas pašventino naujai pastatytas IV ir V Kryžiaus kelio stotis.

Atlaidų dieną į Kryžių kalną plūdo tikintieji. Kelios grupės atėjo pėsčiomis. Gausiausia – 11 val. išėjusi iš Šiaulių katedros vadovaujant Šiaulių vyskupui.

Anot Šiaulių katedros klebono kun. Egidijaus Venckaus, piligrimystė į Kryžių kalną liudijo veržlią ir džiaugsmingą Bažnyčią. Kunigas žygio metu kvietė į susitikimą su gamta ir su rožinio malda. Buvo bandyta išsiaiškint, iš kur susirinko piligrimai, pėsčiomis einantys į Kryžių kalno atlaidus. Įvardyti Šiauliai, Vilnius, Joniškis, Kuršėnai, Tauragė… Žemaitija. Galiausiai malda skirta už visus neįvardintus.

 Daugiau piligriminio žygio nuotraukų…

Į Kryžių kalno atlaidus visada atvyksta vietinės valdžios atstovai, seimo nariai. Atlaidų niekada nepraleidžia seimo nariai Rima Baškienė, Egidijus Vareikis. Šiais metais atvyko ir LR premjeras Algirdas Butkevičius su žmona.

Nuo 14 val. Kryžių kalne buvo klausoma išpažinčių. Prie kunigų iškart nusidriekė eilutės. Eilėje teko laukti ir norintiems pasimelsti prie švč. Dievo Motinos Marijos su Kūdikiu bei Jėzaus statulų.

Rekonstruota popiežiaus Jono Pauliaus II šv. Mišių koplyčia buvo didžiausia Atlaidų naujiena. Koplyčios kryžių, altorių ir pultą, prie kurio skaitomas Dievo žodis Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pašventino atlaidų išvakarėse, o pačią koplyčią – prieš atlaidų šv. Mišias.

Apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedro LÓPEZ QUINTANA džiaugėsi galimybe švęsti Eucharistiją šioje istorinės reikšmės koplyčioje. Nuncijus pastebėjo, kad net oras panašus į tą, kuris buvo kai šv. Mišias aukojo popiežius Jonas Paulius II: buvo apsiniaukę, bet nelijo.

Po šv. Mišių arkivyskupas Pedro Lopez Quintana iškilmingai įteikė Šventojo Tėvo palaiminimą koplyčią rekonstravusiam jos autoriui architektui Algimantui Juknai. Šiaulių vyskupas pasidžiaugė, kad architektas sugebėjo šį statinį išsaugoti nepaisant visokių besikeičiančių nuomonių koplyčios išlikimo klausimu.

Eucharistijai vadovavo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedro LÓPEZ QUINTANA. Noriu priminti, kad nepamirštumėte to pasididžiavimo, kad turite Kryžių kalną, kuris yra gyvenimas, – sakė apaštališkasis nuncijus.

Sakydamas pamokslą Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ teigė, kad kryžių „gerbia milijardai žmonių pasaulyje. Kryžius yra įspūdingas ir labai stiprus ženklas, neleidžiantis abejingai praeiti pro šalį. Kryžių kalnas, ant kurio stovi tūkstančiai kryžių ir kryželių, dar stipriau veikia mūsų protą ir širdį, nes čia už kiekvieno pastatyto kryžiaus slypi konkretaus žmogaus gyvenimo reikšmingi faktai. Mes šiandien susirinkome čia, prie Kryžių kalno, nusilenkti mus pamilusiam ir už mus savo gyvybę ant kryžiaus paaukojusiam mūsų Viešpačiui. Arkivyskupas Kryžių kalną vadino Lietuvos žmonių tikėjimo, vilties, laisvės kalnu. Tikėjimo, nes „dauguma žmonių, čia stačiusių kryžius, turėjo gilų tikėjimą ir savo gyvenimą buvo patikėję Dievui <…> Jeigu mes dažniau su tikėjimu ir meile žvelgtume į kryžių, į Nukryžiuotąjį, be jokios abejonės, būtume stipresni pakelti mus laikas nuo laiko užgriūvančias negandas. Būtume ir išmintingesni, nes nelauktume dovanų, bet eitume atsakingos laisvės keliu. Vilties, nes „kryžius kalba apie prisikėlimą, apie gyvenimą, kurio niekas negali iš mūsų atimti. Tačiau už šį gyvenimą reikia kasdien kovoti drauge su Jėzumi. Jis tik tam liko su mumis Evangelijos puslapiuose, kad nuolat primintų apie laukiantį gyvenimą, jis mus maitina savo Eucharistiniu Kūnu ir Krauju, kad nepavargtume ir nepradėtume ilgėtis Egipto mėsos ir svogūnų“. Laisvės, nes „Kai kunigas Algirdas Mocius ir daugelis kitų žmonių, ant savo pečių nešė ar vežė kryžius į šį kalną, jų žingsniai vedė į Lietuvos laisvę“. „Šiandien už visus ir už viską dėkojame Dievui ir prašome šviesos bei stiprybės nedejuoti, sutinkant sunkumus, bet Dievui padedant statyti tikinčią, mylinčią ir viltimi gyvenančią Lietuvą“, – baigė pamokslą arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ.

Pašvęstojo gyvenimo metais didelis dėmesys skirtas vienuoliams. Po pamokslo, prieš koplyčią sustoję vienuoliai ir vienuolės atnaujino savo įžadus. Pašvęstojo gyvenimo nariai talkino ir liturgijoje skaitydami skaitinius, atnešdami atnašas.

Atlaidų mietu giesmėmis Viešpatį šlovinusį Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos chorą Šiaulių ganytojas apibūdino kaip tą, kuris neslepia talentų, o naudoja juos Dievo garbei.

Pašventinus devocionalijas, suteikus palaiminimą ir vyskupams jau bepradedant grįžti į netoli Kryžių kalno esantį pranciškonų vienuolyną, per susirinkusią minią netikėtai perbėgo džiaugsmingas sujudimas, į viršų pakilo žvilgsniai ir mojančios rankos. Vietoj žadėto lietaus lėtai ratą suko lietuviškasis gandras.

Daugiau nuotraukų…