Birželio 10 d. pavakarę Šiauliuose sutikti piligrimai pėsčiomis keliaujantys per Lietuvos – Lenkijos šventovių atvertus Viešpaties Gailestingumo vartus.

 Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, džiugiai pasveikinęs, piligrimus pakvietė į Katedrą, kur šie dalyvavo 18 val šv. Mišiose, o pats išskubėjo teikti Sutvirtinimo sakramentą į Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią.

Šeštadienio rytą piligrimai rinkosi į Šiaulių katedrą. Aštuntą valandą prasidėjusias šv. Mišias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

„Šios dienos Evangelija skirta tiesiog jums“, – pamokslo metu sakė ganytojas, per Lietuvos ir Lenkijos šventoves keliaujančius piligrimus prilygindamas apaštalams: jūs nešate Evangeliją, jūs nešate kryžių, ant kurio mirė Jėzus, ir šiandien per Kryžių trokštantis išgelbėti pasaulį. Vyskupas aiškino, jog kryžiaus su malda nešimas yra svarbus liudijimas visiems, nes pasaulyje daug netiesos ir skausmo. Pavyzdžiui, kai kuriose JAV valstijose yra legalizuota eutanazija. Bažnyčia pergyvena, kad medikai, kurių pašaukimas – gelbėti gyvybę, padeda numirti. Šiaulių ganytojas aiškino orios mirties prasmę, taip pat laiko iki mirties ir kančios vertę. Žmogus turi teisę nukeliauti pas Viešpatį oriai, atsiprašęs už savo klaidas, apgailėjęs, atsiteisęs, susitaikęs su žmonėmis ir Dievu. Kančia pasitarnauja ir permaldavimui už kitų nuodėmes. Ligoniai – „patys didžiausi apaštalai“, jų aukojamos kančios dėka gelbėjamos sielos, – sakė vyskupas. Eutanazija užkerta tam kelią. Karti tiesa ta, kad valstijos nenori mokėti už silpnų ligonių gydymą ir slaugą, todėl padeda jiems numirti. Taip neturėtų būti. Yra kitas kelias. Kelias, kurį rodo Nukryžiuotasis. Šį kelią ir liudija žmonėms piligrimų nešamas meilės ženklas – Kryžius, – sakė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Baigdamas šv. Mišias Jo Ekscelencija dar kartą kreipėsi į piligrimus: „Atkeliavote į tą parapiją, kurios kapinėse palaidotas kun. Ignacas Štachas, dar prieš vysk. M. Valančių kovojęs už blaivybę. Noriu, kad šalia savų intencijų pridėtumėte dar vieną – už blaivybę, kad Lietuvos žmonės neskęstų alkoholyje, kad seimas priimtų tinkamus įstatymus, kad kunigai nepakliūtų į šios priklausomybės pinkles“.

——————————————-

Po šv. Mišių ganytojas susikaupia prie kryžiaus. Piligrimai taria padėkos žodžius už priėmimą. Kryžius – visa ko centras. Tai vienas, tai kitas, o kartais net keliese prieina, priklaupia, pabučiuoja. „Jis sunkus, – sako viena piligrimių, – tačiau kokia malonė patiriama, kai jį neši“. Suskamba „Kryžiau šventas…“ giesmė.

Galiausiai ryžtamasi palikti kryžių Katedroje ir einama į Šiaulių vyskupijos pastoracinį centrą pusryčių. Šiame centre ir nakvota. Koridoriaus gale, prie didžiosios salės, matosi stirta sukrautų įvairaus dydžio čiužinių.

Lietuvos katalikių moterų Šiaulių Šv. Elzbietos draugijos narės pasirūpino gausiu pusryčių stalu. Atėjus piligrimams žiūri, kad tik nieko netrūktų, nešioja puodelius kavos, arbatos, sulčių. Kartas nuo karto vieną kitą motiniškai subara: „dabar nekalbėk, valgyk“. Piligrimai su apetitu valgo sumuštinius, karštas dešreles su bulvėmis, vaišinasi sūriu, deserto gabalėliais. Net valgant iš jų veidų nedingsta maloni šypsena, liudijanti vidinę šviesą, šilumą, ramybę. Susitikus akims, plačiai nusišypso; prisėdus šalia, mielai dalijasi išgyvenimais. Kaunietė piligrimė gėrisi per nueitas šešias dienas patirta ramia tuštuma, nuostaba, susitapatinimu su Lietuva, jos gamta; jaunu pensininku prisistatęs žygeivis džiaugiasi piligrimyste įprasminantis laiką; trečioji šypteli, jog tai šešiolikta jos kelionė pėsčiomis; kažkas prisimena žygį į Meksiką, Santjago de Kompostelą, buvusius bendrakeleivius. Minima aukos, maldos svarba, meilė Kryžiui, pasitikėjimas ir pasivedimas Dievui.

Nešinas šakočiu įeina Šiaulių vyskupas. Valgantieji pagyvėja, džiugiai sutinka ganytoją, sodina šalia kelionės vadovo Gintaro Naudžiūno. Vyskupas netrunka visus įtraukti į pokalbį. Pajuokaudamas, pasidomėdamas greitai šį tą sužino apie kiekvieną. „Iš kur žinot mano vardą?“, – nustemba viena piligrimė. Pasidžiaugiama vyriausia žygeive – aštuoniasdešimt vienerių šiauliete, padrąsinama jauniausioji – dvidešimt penkerių metų piligrimė. Išsiaiškinęs, iš kur susirinkę žygeiviai, vyskupas dėlioja pirmųjų raidžių derinius: Šančiai-Šilainiai-Šiauliai; keliaujama iš Klaipėdos, per Kauną į Krokuvą… Kristus prasideda ta pačia raide. Pakylama nuo stalo, bendra malda susikibus rankomis. Piligrimai vienas po kito klaupiasi prie ganytojo, prašydami palaiminimo.

Nesijaučia skubos, bet nėra ir delsimo. Lyg visas laikas priklausytų piligrimams, bet jie žinotų jo vertę. Grįžtama į Katedrą. Vyskupas dedasi ant peties vieną kryžiaus galą, kažkas keliasi kitą. Imamos statulėlės, vėliavos, Dievo Gailestingumo paveikslas. Prasideda birželio vienuoliktosios kelias. Išeinama iš katedros, įsukama į Tilžės gatvę. Vyriausioji, aštuoniasdešimt vienerių metų, eina pirma. Žingsnis spartus, turi jį stabdyti, kad nepaliktų iš paskos einančiųjų. Kartais tenka sustoti ir palaukti, kol prisivys. Netoli pėsčiųjų bulvaro vyskupas atsisveikina. Turi suspėti į Sutvirtinimo sakramento teikimo iškilmes Šaukėnuose. Dar kartą palinki stiprybės kelyje. Sparčiu žingsniu piligrimai tolsta Šiaulių gatvėmis. Palydėję iki Verduliukų atsisveikiname ir mes. Grįžtame atgal. Seselė pasiūlo kalbėti rožinį. Kalbame pusbalsiu. Miestas išties kitaip atrodo, kai eini per jį su malda.

——————————————————————

Šiais metais nuo birželio 5 d. iki liepos 28 d., švenčiant jubiliejinius Gailestingumo metus, apie 30 piligrimų keliauja per Lietuvos – Lenkijos šventovių atvertus Viešpaties Gailestingumo vartus. Piligrimai pėsčiomis turėtų įveikti apie 1620 km ir  pasiekti tikslą Krokuvą -Lagievnikus.

Šį piligriminį žygį organizuoja Laisvalaikio Užimtumo Asociacija (LUA) „PILIGRIMAS“, kurio vadovas yra Gintaras Naudžiūnas, o kelionės dvasios tėvas – br.Vincentas Tamošauskas OFM Cap.

Piligrimai meldžiasi už taiką ir ramybę visame pasaulyje; Europos ir tautos dvasinį atgimimą; Šventą Katalikų Bažnyčią; krikščionių vienybę; kunigus, vienuolius ir pašaukimus; Lietuvos ir pasaulio šeimas; gyvybės saugojimą; vaikus ir jaunimą; priklausomybę turinčius žmones; mirusius artimuosius, skaistykloje kenčiančias vėles.

Kelionės sunkumus, vargus, skausmą, nepriteklius aukoja atsiteisti už Švč. Sakramento išniekinimus; už nepagarbą Švč. M. Marijai, Švč. Trejybei, popiežiui, Bažnyčiai; už santuokinę neištikimybę; už negimusias gyvybes; už kietaširdiškumą, šaltumą ir abejingumą artimui; už žalingų įpročių pasekmes.

Piligrimai kviečia prisijungti visus galinčius ir norinčius kartu pasimelsti esamomis ar savomis intencijos ir dalį kelio eiti kartu.

Piligriminės kelionės su Kryžiumi schema

Daugiau nuotraukų…