Pal. T. Matulionio relikvijos sutikimas ir Akolitų skyrimai
Lapkričio 26 d. Šiaulių vyskupijoje Kristaus Karaliaus iškilmės sulaukė nuoširdaus tikinčiųjų dėmesio.
Jau prieš dvi savaites šiauliečiai buvo pradžiuginti žinia, kad atvyks pal. arkiv. Teofiliaus Matulionio relikvija. Lapkričio 26 d. 10.50 val. prie katedros privažiavo mašina, kurios jau laukė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6 – osios rinktinės savanoriai.
Sarkofago formos relikvijoriaus svorį išbandė ir Katedros klebonas kun. Egidijus Venckus.
Prie katedros durų pasitiko Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Iškilmingai įneštas į katedrą, relikvijorius buvo pastatytas prieš Jėzaus širdies altorių. Dviem eilėmis sustojo tautiniais rūbais apsirengusios procesijų dalyvės.
Pamokslo metu Šiaulių vyskupas paaiškino relikvijos kelionės eigą ir reikšmę, prisiminė patį palaimintąjį Teofilių Matulionį: tai buvęs nepaprastas vyskupas, kankinys, sugebėjęs mylėti netgi tuos, kurie jį persekiojo ir kankino. Ganytojas akcentavo, kad palaimintasis ypač artimas Šiaulių vyskupijos tikintiesiems, nes „į Amžinojo Gyvenimo Tėvynę iškeliavo iš vienos šios vyskupijos parapijos – Šeduvos“. Vyskupas ragino tikinčiuosius pakviesti artimuosius, draugus, bendradarbius pasinaudoti esama proga, aplankyti relikviją, pasimelsti, sustiprinti savo tikėjimą. Draugystė su šventaisiais mums labai svarbi, – sakė Šiaulių ganytojas, – nes tikime mirusiųjų prisikėlimu ir amžinuoju gyvenimu. Prisikėlimą vyskupas susiejo su Kristaus Karaliaus iškilmėmis: „Būtų gera, kad mūsų Lietuvoje Kristus Karalius viešpatautų“. Kai matome, kaip nesiseka politikams priimti teisingus sprendimus, nėra taikos tarp valstybių; nėra kito kelio, kaip tik pasikviesti Kristų Karalių į savo gyvenimą, šeimą, darbovietę. Meilės Dievui nepaprastai stinga tiek Lietuvos šeimose, tiek visame pasaulyje. Svarbu puoselėti naują gyvenimą, kuris būtų visavertis Kristaus sekimo gyvenimas, – sakė Jo Ekscelencija.
Pabaigęs pamokslą, Šiaulių vyskupas dviems IV kurso klierikams: Gediminui Kasperavičiui ir Matui Kasparui suteikė akolito skyrimus, šį reikšmingą įvykį pavadindamas „prisilietimu prie Kristaus“.
Dar nepasibaigus šv. Mišių aukai, žmonės tyliai, po vieną ėjo prie pal. T. Matulionio relikvijos, klaupėsi prie jos, lietė rankomis, kai kurie susikaupę meldėsi priglaudę kaktą. Pasibaigus šv. Mišioms Katedros klebonas Egidijus Venckus patikino, kad Katedroje relikvijos bus iki antrojo advento sekmadienio, tad siūlė žmonėms nesistengti prieiti prie relikvijos iškart, o ateiti bet kuriuo metu į katedrą ir ramiai pasimelsti be eilių ir spūsties. Nepaisant to, iškart po vyskupo palaiminimo prie relikvijoriaus susidarė nemaža tikinčiųjų eilė.
Daugiau nuotraukų…