Caritas atskleidė auksinių pinigų konteinerių tikslą

 

Gigantiška taupyklė? Atvelykio margutis-auksutis? Banko edukacija finansinio raštingumo dienai? Kėdainių savivaldybės rinkliava įgriuvusiam tiltui taisyti? Kokių tik versijų neprigalvojo garsūs ir mažiau žinomi žmonės, spėliodami, kas ir kodėl Lietuvos miestuose pastatė auksinius konteinerius su užrašu „Pinigai“. Po trijų dienų tylos Lietuvos Caritas atskleidė tikslą.

 

Meti pinigus? Mesk teisingai. Tokia socialinės Carito akcijos žinia ir kvietimas tikslingai elgtis su pinigais. Kaip sako Lietuvos Carito generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė, rūšiuoti atliekas pagaliau savaime suprantama. Tačiau sąmoningumo rūšiuoti lėšas dar labai trūksta.

 

Tai patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys: net 70 proc. Lietuvos gyventojų, galinčių skirti paramą, metai iš metų niekam nepaskiria 1,2 proc. nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Neišrūšiuoti pinigai grįžta į bendrą biudžetą, nesuteikę galimybės pamaitinti, aprengti, aplankyti, išklausyti, suteikti pastogę tūkstančiams sudėtingose situacijose atsidūrusių žmonių.

 

„Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie kasmet Caritui skiria savo 1,2 proc. GPM. Tačiau itin didelė dalis žmonių niekam nepaskiria gyventojų pajamų mokesčio dalies paramai. Svarstėme kaip šiuos žmones pakviesti ir sudominti, kokios galėtų būti paramos neskyrimo priežastys. Kas juos galėtų paskatinti arba kas atkreiptų jų dėmesį. Taip gimė auksinių pinigų konteinerių idėja. Skirti 1,2 proc. GPM papildomai nekainuoja, o Caritui kiekvienas euras yra – aukso vertės“, – sako D. Bukeikaitė, kviesdama niekada neskyrusius paramos šiemet būtinai tai padaryti. Užtruksite tik kelias minutes ir padarysite gerą darbą.

 

Pasak Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus dr. Boguslavo Gruževskio, galimybė skirti 1,2 proc. GPM savo nuožiūra – tai demokratijos mokykla. „Mes dažnai kaltiname Vyriausybę, kad neteisingai panaudoja pinigus. Tai čia yra priemonė padaryti tai teisingai”, – sako Vilniaus universiteto profesorius.

 

Auksinius konteinerius su užrašu „Pinigai“ iš karto po Velykų į dešimt Lietuvos miestų – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Alytų, Marijampolę, Druskininkus, Trakus, Jonavą, Kėdainius – išvežiojo projekto partnerio „Ecoservico“ transportas.

Ecoserviso citata

 

Auksiniai rūšiavimo konteineriai yra Lietuvos Carito kampanijos „Meti pinigus? Mesk teisingai“ dalis.

 

Apie neišrūšiuotų pinigų mastus, švaistymą deklaruojant tvarumą ir galimybes kiekvienam prisidėti prie vargo mažinimo, balandžio 17 d. Ecoserviso rūšiavimo bazėje Gariūnuose spaudos konferencijoje kalbės Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius dr. B. Gruževskis bei Lietuvos Carito vadovė D. Bukeikaitė. Įdomybes apie auksinius pinigų rūšiavimo konteinerius atskleis kampanijos idėjos „Meti pinigus? Mesk teisingai” autorės, agentūros TRUTH. kūrybininkės Ana Luisa Monse ir Dalija Kaukėnaitė.

 

Socialinę Lietuvos Carito akciją balandžio 21-23 dienomis pratęs 34-ojo Carito gimtadienio vyksmai dešimtyje Lietuvos miestų tema „Rūšiuok, bet ne žmones“. Geriausia dovana Caritui – jūsų 1,2 proc. GPM. Vedlį, kaip lengvai paskirti paramą, rasite svetainėje caritas.lt.

 

Caritas yra pasaulinė, katalikiška organizacija, padedanti pagalbos reikalingiems žmonėms nepaisant jų tautybės, amžiaus, tikėjimo, lyties ir kitų skirtumų.

 

Per 2022 metus Caritas padėjo apie 70 tūkst. žmonių, kurie stokojo maisto; 15732 vienišiems žmonėms; 35714 karo pabėgėlių; 5861 sergančiam žmogui; 4235 vaikams.

 

Virš 4,5 tūkst. savanorių ir 285 darbuotojus telkiantis Caritas Lietuvoje sukūręs platų vaikų dienos centrų ir pagalbos šeimai tinklą, atsiliepia į sergančių, vienišų, vyresnio amžiaus žmonių poreikius, stokojančius aprūpina maistu, vaistais, drabužiais, kitais daiktais, padeda patiriantiems benamystę, smurtą, priklausomybes. Caritas jaunimas mažina technologinę vyresnių žmonių atskirtį, o migrantams, pabėgėliams, nuteistiesiems, darbo neturintiems asmenims padedama grįžti į visuomenę.

pinigai