baznycioskronika.lt nuotr.

baznycioskronika.lt nuotr.

birželio 18 d. (penktadienį)

Dievo tarno Julijono Steponavičiaus 30 m. gimimo dangui minėjimas

———————————————————-

Minėjimai ir šventės tautiniame Lietuvos liturginiame kalendoriuje

Mūsų kasdienybėje labiau įprasti vadinamieji kalendoriniai metai su darbo dienomis, savaitgaliais ir šventėmis. O štai Bažnyčia švenčia liturginius metus, turtingus šventųjų minėjimais, iškilmėmis ir šventėmis. Birželio pabaiga – liepos pradžia dovanoja tik lietuviams brangius minėjimus ir šventes. Šios savaitės pradžioje džiugiai ir iškilmingai šventėme palaimintojo Teofiliaus Matulionio liturginį minėjimą (birželio 13 d. Kaišiadoryse), Dievo tarno Alfonso Lipniūno bylos uždarymą (birželio 14 d. Panevėžyje), Dievo tarno Julijono Steponavičiaus 30 m. gimimo dangui minėjimą (birželio 18 d. Šiauliuose). Liepos 2-ąją laukia tik Lietuvoje švenčiama Švč. Mergelės Marijos, Šeimų Karalienė šventė.
Liturginis (bažnytinis) kalendorius
 Liturginis, dar kartais bažnytiniu vadinamas kalendorius yra liturginių metų skaičiavimo sistema. Yra visuotinis – skirtas visai Bažnyčiai, ir dalinis – kuriai nors dalinei Bažnyčiai ar vienuolijai. Visuotinį liturginį kalendorių sudaro liturginių iškilmių, švenčių ir minėjimų ciklas, apimantis tiek išganymo paslaptį pagal tam tikrą liturginį laiką, tiek tuos šventuosius, kurie pasižymi visuotinumu ir dėl to visur privalomi minėti. Daliniai liturginiai kalendoriai apima daugiau vietinės reikšmės iškilmes, šventes ir minėjimus, jie derinami su visuotiniu liturginiu kalendoriumi, juos sudaro bažnytinė vyresnybė, tvirtina Apaštalų Sostas. Gali būti skirti vienai vyskupijai, vienuolijai arba bažnytinei provincijai. Lietuvos bažnytinei provincijai parengtas vienas bendras liturginis kalendorius (1980 patvirtintas Apaštalų Sosto), pagal kurį kasmet Lietuvos vyskupų konferencijos Liturginė komisija išleidžia metų liturginį kalendorių.

Pagal vle.lt

Palaimintojo Teofiliaus Matulionio liturginis minėjimas
Pal. Teofiliaus minejimas. Kaisiadoriu vyskupijos nuotr

Pal. Teofiliaus Matulionio minėjimas. Kaišiadorių vyskupijos nuotr

Arkivyskupas Teofilius Matulionis palaimintuoju paskelbtas 2017 m. birželio 25 d. Jam skirta diena liturginiame kalendoriuje – birželio 14-toji. Kaišiadorių vyskupijoje, kurioje saugomi palaimintojo palaikai, šis minėjimas švenčiamas net dvi dienas. Apaštalinis Nuncijus arkivyskupas Petar Antun Rajič homilijoje išskyrė keturis pagrindinius palaimintojo Teofiliaus bruožus, būdingus Bažnyčios kankiniams. Svarbu tai, kad šie bruožai šiandien yra mus įkvepiantys ir ugdantys.
Pirmasis iš jų yra tikra dvasios laisvė. Kaip Kristaus sekėjas ir mokinys, jis laisvai ir noriai atsisakė visko, net savo paties gyvenimo, kad išliktų ištikimas Kristui, vieninteliam tikro gyvenimo ir autentiškos žmogaus laisvės Mokytojui.
Antrasis bruožas. Palaimintasis Teofilius turėjo tvirtą ir tyrą tikėjimą. Tik tas žmogus, kuris iš tiesų sutiko Dievą ir gyvena tikėjimu, gali liudyti Kristų.
Trečiasis tikro kankinio ar liudytojo bruožas Teofiliaus Matulionio gyvenime yra tai, jog jis drąsiai ištvėrė gyvenimo nelaimes. Mums niekada netrūks problemų ar sunkumų gyvenime, tačiau, jei liksime ištikimì Dievui, Viešpats leis mums žinoti, jog jis yra mumyse ir šalia mūsų, o tai suteiks jėgos pakelti gyvenimo kentėjimus su viltimi ir drąsa.
Galiausiai, kaip ir visi Bažnyčios šventieji ir kankiniai, Palaimintasis Teofilius Matulionis atsilaikė prieš kūno silpnumą ir pasaulio viliones. Šventieji kankiniai tikėjimo galios dėka nuslopino fizines aistras, pasaulio hedonistinius malonumus ir atmetė visas ideologijas, kad paliudytų amžinąsias dvasines vertybes, kylančias iš Dievo. Gyvenimas susideda ne tik iš valgymo, gėrimo, poilsio ir atsipalaidavimo, bet iš maldos ir sunkaus darbo, iš tiesos ir teisingumo, meilės ir tarnystės, dosnumo ir gerumo.
Šie bendri kankinių bruožai yra akivaizdūs Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gyvenime ir jo gyvenimo liudijimas yra mūsų šiandieninio dvasinio gyvenimo modelis.

Pagal kaisiadorys.lcn.lt

Švč. Mergelė Marija, Šeimų Karalienė
Žemaičių Kalvarijos bazilikos archyvo nuotr.

Žemaičių Kalvarijos bazilikos archyvo nuotr.

 Liepos 2 dieną tik Lietuvoje nuo 2008 metų švenčiama Švč. Mergelės Marijos, šeimų karalienės šventė. Ji siejama su Žemaičių Kalvarijos Dievo Motinos paveikslu. 2006 m. spalio 8 d. stebuklais garsų paveikslą pašventintomis karūnomis vainikavo popiežius Benediktas XVI  ir suteikė paveikslui Krikščioniškų Šeimų Karalienės titulą. Titulą „Karaliene šeimos“ į Marijos litaniją įtraukė popiežius Jonas Paulius II, norėdamas pabrėžti jos motinos bei auklėtojos vaidmenį.
Žemaičių Kalvarija stebuklingu Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslu ir Švč. M. Marijos Apsilankymo atlaidais ėmė garsėti nuo XVII a. vidurio. Stebuklingąjį Švč. M. Marijos paveikslą iš Romos į Žemaičių Kalvariją pargabeno dominikonas Petras Pugačevskis. Nuo 1643 m. paveikslas laikomas stebuklingu. Dominikonai šalia savo vienuolyno pastatydino bažnyčią, kuriai suteikė Švč. M. Marijos Apsilankymo titulą. Pradėti švęsti dvylika dienų trunkantys Švč. M. Marijos Apsilankymo atlaidai, kurie buvo sujungti su nuo seniau švęstais Kalvarijos Kalnų atlaidais. Suklaupus prie stebuklingojo paveikslo pradedami ir baigiami eiti Kryžiaus kelio kalnai.

Pagal www.zemaiciukalvarija.lt