Sausio 13 d. Katalikių moterų Šiaulių Šv. Elzbietos draugija organizavo Dievo Tarno, kankinio, kunigo Pranciškaus Budrio minėjimą.

Renginys prasidėjo Šiaulių vyskupijos pastoracinio centro didžiojoje salėje. Šv. Elzbietos draugijos vadovė Janina Klungevičienė pristatė svečius: renginio globėją Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį, Meškuičių kleboną kun. Vytautą Ripinskį bei meninę dalį parengusius atlikėjus.

Dainavo katalikių moterų Šv. Elzbietos ansamblis, kuriam savanoriškais pagrindais vadovauja Vita Kilčiauskienė.

Kanklėmis grojo Šiaulių I-osios muzikos mokyklos auklėtinės Emilija Paulikonytė (7 kl.) ir Indrė Naglytė (5 kl.) su mokytoja eksperte Elena Railiene.

Saksofonu grojo dešimtmetė Goda Andrašiūnaitė, besimokanti Dainų muzikos mokykloje.

Su džiaugsmu Janina pristatė dar vieną netikėtą svečią. „Esu Roma Budrytė iš Meškuičių“, – prisistatė viešnia. Roma iš skelbimų sužinojo apie renginį, atvykti ją paskatino sutapimas – ta pati pavardė ir kilmė iš tos pačios vietovės – Meškuičių. O ką gali žinoti, kunigas P. Budrys turėjo brolį, kitų giminaičių, tad galbūt yra ir dar neatskleistas giminystės ryšys.

Pranešimą apie kunigo Pranciškaus Budrio gyvenimą skaitė dr. Irena Ramaneckienė.

Prelegentė pranešimą pradėjo nuo prasmingų datų. Susirinkusieji džiugiai sutiko žinią, kad sausio 14 d. sukanka 59 m. nuo tos dienos, kai kun. Pranciškus Budrys buvo išteisintas.

Papasakojusi apie Pranciškaus Budrio vaikystę, mokslo, studijų metus, dr. Irena Ramaneckienė pristatė to laikmečio aktualijas, kurios padėjo geriau suprasti kunigo gyvenimo sunkiąsias puses ir kankinystės dydį.

Pranciškus Budrys gimė carizmo laikais, kai buvo draudžiama spauda. Studijų, kurios buvo Rusijoje, Peterburge, metais įvyko pirmoji Rusijos revoliucija. Teko išgyventi spalio perversmą, 4 m. trukusį pilietinį karą, Stalino diktatūrą, komunizmo politiką, didįjį badą.

Kun. Pranciškus Budrys be galo sunkiai, bet ištikimai atliko savo pareigas. Jo aptarnaujamos Sibiro parapijos buvo daugiatautės, išsimėčiusios didžiulėje teritorijoje. Kunigas stengėsi visus vienodai vertinti, buvo įsitikinęs, kad svarbiau maldos kokybė nei tautybė.

Kunigas Pranciškus turėjo galimybę grįžti į nepriklausomą Lietuvą, tačiau pasirinko būti ten, kur yra labiausiai reikalingas. Buvo sušaudytas kartu su 189 parapijiečiais.

Dr. Irena Ramaneckienė apgailestavo, kad mes per mažai kreipiamės pagalbos į Dievo tarnus. „Mano kartos žmonės galėtų kreiptis su prašymu, kad vaikai ir anūkai sugrįžtų į Bažnyčią, pas Dievą, nes DT Pranciškus Budrys iki galo liko ištikimas“.

Meškuičių klebonas kun. Vytautas Ripinskis pasidžiaugė, kad, Apvaizdos dėka, yra pramynęs beveik visus kun. Pranciškaus Budrio takus. Šiuo metu dirba Meškuičių parapijoje, kur Pranciškus gimė ir buvo pakrikštytas. Anksčiau dirbo Kražių parapijoje, kur jaunasis Pranciškus mokėsi Jėzuitų gimnazijoje. Teko ne savo noru pabūti ir „Plačiojoje Tėvynėje“, lydėti kalinius vietovėse, kur darbavosi P. Budrius.

Darbuodamasis Meškuičiuose, klebonas atlieka asmeninį tyrimą, išsiaiškina daug įdomių faktų, susijusių su Pranciškaus Budrio bei jo artimųjų gyvenimu, pavyzdžiui, kad jo mamos brolis buvo kunigas, kad tėvas buvo vargonininkas.

Tikiu šventųjų bendravimą, todėl kreipiuosi į Dievo tarnus prašydamas užtarimo, – atviravo Meškuičių klebonas.

Meškuičiuose rinkti parašai ir dėl kun. Algirdo Mociaus beatifikacijos bylos pradėjimo, didžiuojamasi Meškuičiuose gimusiu ir augusiu, ilgamečiu pranciškonų provincijolu kun. Kazimieru Čepuliu OFM.

Renginio metu pristatyta ir Šiaulių katedroje dirbusio kun. Konstantino Daukanto biografija. Pastarasis nužudytas Osvencimo koncentracijos stovykloje už pagalbą žydų tautybės asmenims. Šiaulių katedroje garsėjo kaip kunigas, kuris mėgo klausyti išpažinčių, sakyti pamokslus ir lankytis mokyklose.

Minėjimas truko apie dvi valandas. Prisiminti sausio 13 d. įvykiai. Katalikės moterys šiai įsimintinai dienai skyrė eilėraščių posmus. Mokytoja Genovaitė Kairienė deklamavo B. Brazdžionio eil. „Lietuva, tu gyva“, bibliotekininkė Giedrė Matusevičienė paradžiugino Sofijos Šviesaitės eilėraščiu „Kelkis ir eik“.

18.00 val. Šiaulių katedroje aukotos Šv. Mišios, skirtos kankinio kun. P. Budriaus atminimui.

Daugiau nuotraukų…