Sausio 29 d. Šiaulių vyskupijos Pastoraciniame centre svečiavosi lektorė iš Vytauto Didžiojo universiteto. Filosofijos mokslų daktarė Bronė Gudaitytė skaitė paskaitą „Dvasinė ekologija“.

Keletas dr. Bronės Gudaitytės paskaitos metu išsakytų minčių:

Žemiausia gyvenimo pakopa yra kai žmogus nemąsto apie tai, kodėl gyvena. Kai suvokia pasaulio tik tiek, kiek pažįsta pojūčiais. Kūnas tėra lukštas. Jis turi vertės, bet tik prilaiko tai, kas svarbiausia.

Svarbu, kad lukštas būtų sveikas „Sveikam kūne sveika siela“. Kūno sveikata reikalinga. turim galvoti, kaip tam kūnui padėti. Bet to neužtenka. Žemė duota, kad ir čia gyventume dievišką gyvenimą. Rūpintis kūnu reikia, kad būdami sveiki dar labiau rūpintumėmės dieviškais dalykais. Jei mūsų gyvenimo tikslai yra tik kūniški, vadinasi mums užtenka banano žievės ir kiaušinio lukšto.

Jei nėra pirmų trijų Dievo įsakymų, žmogus negali užaugti ketvirtajam. Jei neturės pagarbos tėvams, neturės pagarbos jokiam kitam žmogui, tuomet „nežudyk“, „nevok“ ir kiti įsakymai nieko nereikš.

Kai šalia yra žmogus, jis svarbesnis už tave. Svarbu to mokyti vaikus.

Individas – modernus egoistas.

Bijom, kad kitam bus geriau. Nebijokim. Džiaukimės, jei kitam geriau nei man, ypač jei jam tapo geriau mano dėka. Jei neišsigąsime, kad kitam būs geriau nei man, dalyvausime to, ko „akis neregėjo ir ausis negirdėjo, kas žmogui į mintį neatėjo (plg. 1 Kor 2, 9) išsipildyme. Net jei nenori, kad kitam būtų geriau, vis tiek daryk, kad jam būtų geriau. Nori, kad būtų pagal tave, leisk, kad būtų taip, kaip kitam atrodo.

Svarbu šeimos narius, bendradarbius, kaimynus priimti tokius, kokie jie yra. Jų nekeisti. Te nebūna mano laimė jų sąskaita.

Reikia labai keisti save.

Reikia priimti kito silpnybes, nes, jei priima mano silpnybę, aš greičiau noriu išgyti.

Mylėkim savo artimus žmones su dvasinėmis ligomis.

Sau – griežčiau, kitam – atlaidžiau.

Rankos – širdies tęsinys. Privalau ištiesti ranką, jei noriu tapti žmogumi.

Jei kokiu nors būdu žmogaus nepriimu, aš jį žudau.

Dievas dovaną įvynioja į problemą ir žiūri, kaip žmogus tą dovaną priims.

Vieną ranką – Dievui, kitą – žmonėms. Kol neduodame rankos Dievui, kitą žmonėms labai sunku ištiesti.

Kuo daugiau su Dievu praleidžiame laiko, tuo lengviau bendrauti su žmonėmis.

Negailėkim laiko Dievui.

Paskaitą organizavusi Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto Dvasinio tobulėjimo fakulteto dekanė doc. Loreta Bartkevičiūtė-Valienė dėkojo prelegentei už paskaitą.

Baigiantis susitikimui vyskupas palaimino susirinkusius ir pakvietė tradicinei bendrai giesmei „Viešpaties palaima visada telydi mus“.

Daugiau nuotraukų…