Liepos 26-27 d. karštis neišgąsdino maldininkų, vykstančių į tradicinius Kryžių kalno atlaidus.
Gausiai rinktasi jau į šeštadienio vigiliją, kurią pamėgusios šeimos atvyksta su mažamečiais ir vyresniais vaikais; džiugiu entuziazmu pasipuošęs jaunimas atstovauja įvairias mokyklas ir organizacijas; ištikimybe tradicijoms ir ištvermingumu žavi vyresnio amžiaus maldininkai; jau keli metai iš eilės Kuršėnų parapijos gyvastingumą liudija jaunuolių grupė, visada su iškilmingai nešama vėliava, lydima savo klebono kun. Sauliaus Paliūno.
Vigilijai susirinkta 19 val. prie popiežiaus šv. Jono Pauliaus II kryžiaus. Kryžiaus keliui vadovaujantis Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis paskelbė maldos intencijas. Sutartinai melstasi už šeimas, už Šventąją Žemę ir Ukrainą.
Kryžiaus kelio stočių apmąstymai pradėti giesme „Kur augai tu, šventasis Kryžiaus medi“.
Viešpaties kančia atlaidų išvakarėse apmąstoma einant aplink Kryžių kalną. Čia pamažu randasi išdrožinėtos Kryžiaus kelio stotys. Tai originalios tautodailininko VYTAUTO ULEVIČIAUS iš ąžuolo sukurtos stotys. Nors balandžio mėnesį sulaukė 80 -jo gimtadienio, Vytautas žada Dievui laiminant užbaigti visas 14 stočių. Šiuo metu jos yra jau trys. Dvi iš jų, naujausiai pastatytas, vyskupas vigilijos metu pašventino.
Šiais metais Kryžių kalnas buvo ne tik maldomis apjuostas. Jaunimas iškilmingai nešė savo, taip pat vienybės su popiežiumi bei su visos žemės bendraamžiais simbolį – Pasaulio jaunimo dienų kryžių. Šiaulių ganytojas, sakydamas baigiamąją kalbą prie koplytėlės, kur popiežius Jonas Paulius II aukojo šv. Mišias, šį įvykį pavadino istoriniu, nes „praėjus lygiai trisdešimčiai metų po to, kai popiežius padovanojo pasaulio jaunimui kryžių, jis, meldžiantis, buvo apneštas aplink Kryžių kalną“.
Sukalbėjus „Viešpaties angelą“ už žuvusius Ukrainoje, Šiaulių vyskupas skubėjo prie dar vieno – Gintaro Naudžiūno, piligriminių kelionių pėsčiomis į įvairias pasaulio šalis organizatoriaus – kryžiaus. Kryžius pastatytas dėkojant Dievui už dvi paskutines keliones. Tūkstančius kilometrų siekiančios piligriminės kelionės, anot G. Naudžiūno, įmanomos tik todėl, kad yra nešamas kryžius.
Prie Jo Ekscelencjos šventinamo kryžiaus susirinko kryžnešiai.
Liepos 27 d. (sekmadienį) švęsta pagrindinė atlaidų diena. Vienuoliktą valandą prasidėjo Piligriminis žygis iš Šiaulių katedros į Kryžių kalną. Žygiui vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis
Piligrimai pasikeisdami į Kryžių kalną nešė Pasaulio jaunimo dienų kryžių.
15.00 val.aukotos Šv. Mišios. Eucharistijai vadovavo apaštališkasis nuncijus arkiv. Pedro Lopez Quintana, koncelebravo Lietuvos ir Latvijos vyskupai: Vyskupų konferencijos pirmininkas Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ ir vyskupas augziliaras Genadijus Linas Vodopjanovas OFM, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis. Taip pat benediktinų abatas, Šiaulių vyskupijos kunigai.
Į atlaidus gausiai susirinko tikintieji iš Visos Lietuvos, dalyvavo įvairių kongergacijų vienuoliai ir vienuolės, seimo nariai, Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas ir miesto meras Justinas Sartauskas
„Šie šeimos metai mus visus sujungia, suvienija. Melsimės ypatingai už šeimas, kad šeimos būtų tvirtos, ištikimos ir šventos. Popiežius ragina melstis už Šventąją Žemę, kad įsiviešpatautų taika ir ramybė, taip pat prisiminsime Ukrainą, nes 10 val. šiandien Vilniuje aukojama šv. Mišių auka už Ukrainos žuvusius ir gyvuosius prašant jiems ištvermės ir palaimos“, – sakė Šiaulių vyskupas.
Pamokslą sakė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas: „Susirinkusius Kryžių kalno papėdėje ką tik girdėtas Dievo žodis nukreipia giliau apmąstyti Kristaus Kryžiaus slėpinį. Šiais Šeimos metais pamąstykime apie šeimų kryžius ir kryžių šeimos gyvenime“, – sakė arkivyskupas. Anot Ekscelencijos, Kryžius, kaip pasiaukojančios meilės ženklas, tampa ne tik tinkamas, bet esminis paženklinti santuoką ir šeimos gyvenimą.
Kryžius šeimoje taip pat byloja, kad ten, kur yra nuodėmė, Kristaus meilė gali sugrąžinti gyvenimą. Dėl mūsų žmogiško silpnumo visi esame nusidėjėliai, o nuodėmė ir jos pasekmės neaplenkia nė vienos šeimos. Įvairios ligos ir nelaimės, skyrybos ir patiriami ekonominiai sunkumai, – kiekvienai šeimai duotas savas kryžius. Kryžius primena, kad Kristus mirė ir prisikėlė ne kad mus pasmerktų, bet kad išgelbėtų. Ir mes esame kviečiami atleisti, susitaikyti, melstis vieni už kitus, padėti nešti kryžių kitam.
Kryžiaus nešimas ir mirtis sau šeimoje tampa ypač aktualūs, kai į mūsų namų židinį ima veržtis mirties kultūros ženklai. Esame įvairiausiais balsais gundomi įsileisti mirties dvasią į savo šeimų gyvenimą. Žalingi įpročiai bei kitus žudantys sprendimai pristatomi kaip geriausia išeitis iš patiriamų problemų ir kančių. Didysis priešnuodis besiveržiančiai mirties kultūrai kaip tik yra save aukojanti meilė.
Ar įteisinsime savižudybę? Ar leisime toliau abortuoti kūdikius, o gal tada žudyti ir ligotus naujagimius? Kas nuspręs, kuriuos žudysime? Ar ir mes prisidėsime prie minios, kuri reikalauja Kristaus, nekalto žmogaus, mirties? Skaudi istorija liudija apie masinį „nepatogių“ žmonių ir tautų naikinimą. Dabar kalbame apie nepatogiųjų pašalinimą iš savo tarpo, iš savo šeimų. Neleiskime istorijai kartotis.
„Lai meilė Kristaus Kryžiui atranda vietą kiekvienuose namuose, kad atleidimas, gyvybės puoselėjimas, pasitikėjimas Dievu ir aukos dvasia, sekant Kristaus pavyzdžiu, suteiktų jėgų kiekvienai šeimai dalyvauti Prisikėlusio Kristaus gyvenime“, – linkėjo arkivyskupas Gintaras Grušas, baigdamas pamokslą.
Visą arkiv. G. Grušo pamokslą skaitykite čia.
Apaštališkasis nuncijus arkiv. Pedro Lopez Quintana savo kalboje išryškino Kryžiaus reikšmę. „Nuo tada, kai atvykau į jūsų šalį, esu labai paliestas to gausumo Viešpaties ženklų, ypač kryžių ir kenčiančio Viešpaties atvaizdų arba Rūpintojėlių, esančių daugybėje vietovių… Galima sakyti, jog Kryžius turi labai ypatingą vietą jūsų istorijoje bei jūsų identitete“, – sakė nuncijus.
Kryžius visai tautai ir Bažnyčiai buvo Dievo tautos palaiminimo versmė, žmonių susitaikinimo ženklas. Jis davė prasmę ir vertę kančiai, ligai, skausmui. Ir šiandien, kaip praeityje, kryžius palydi žmogaus gyvenimą.
Kryžius yra meilės ir amžino gyvenimo Dievuje ženklas, – sakė arkiv. Pedro Lopez Quintana.
Po šv. Mišių Pasaulio jaunimo dienų kryžius ir ikona iškilmingai perduotas Latvijos delegatams.
