„…nepamiršk, jog, turėdamas galingiausią ginklą – talentą, esi tarp pasaulio stipriųjų… Žodis šiais laikais – baisesnis naikintojas ir gynėjas negu vandenilinės bombos, pajėgesnis kūrėjas negu našiausia technika… Labiausiai apginkluota visuomenė pasijus bejėgė prieš tikrąją Tiesą, prieš krikščionišką Meilę. Tegu kūryba yra savotiškas Kryžius, – ji kartu ir didžiausias džiaugsmo šaltinis. Šis ŠVENTASIS KRYŽIUS, nušviečiantis kelią, – duotas Dievo“

Šiuos žodžius 1975 m. parašė Mindaugas Tomonis – katalikas, poetas, filosofas, mąstytojas, dirbęs paminklų restauratoriumi konservuotoju. 1975 metų pabaigoje baigė rašyti pagrindinį savo gyvenimo kūrinį „Žinia”, skirtą M. K. Čiurlioniui atminti. Ne daug kam žinomas šis kūrinys, o ir autorius, 1974 metais atsisakęs restauruoti Kryžkalnyje paminklą sovietinei armijai.

Skulptorius Gediminas Radzevičius, siekdamas priminti draugo ir bendražygio Žinią, inicijuoja renginius įvairiuose Lietuvos miestuose. Balandžio 28 d. Šiauliuose renginį, skirtą paminėti Mindaugo Tomonio 75-ąsias gimimo ir 40-tąsias žūties metines, organizavo Šv. Kazimiero ordinas, „Lietos“ labdaros fondas ir Šiaulių vyskupijos kurija. Sulauktas garbingas svečias – Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.

Šiaulių vyskupijos Pastoracinio centro didžioji salė prisipildė susidomėjusiųjų. Panevėžio vyskupas emeritas J. Kauneckas, kalbėdamas apie pogrindžio spaudą bei jos platinimo organizavimą, vaizdžiai pristatė sovietinės okipacijos laikus, kada buvo draudžiama tikėti, savarankiškai mąstyti, klausyti sąžinės balso. Tuo laikmečiu įsitikinta, kaip sakė Ekscelencija, kad „žodis stipresnis už atomą“. Vyskupas pasakojo, jog kiekvienais metais 50-60 tūkstančių vaikų būdavo prileidžiama Pirmosios Komunijos. Visi vaikai turėjo katekizmą ir maldaknygę, žinoma, leistą pogrindyje. Aktyvių kunigų, užsiimančių draudžiamos spaudos platinimu buvo nuo 50 iki 100. Tam reikėjo ne tik drąsos, bet ir sumanumo. Vyskupas J. Kauneckas atskleidė ne vieną gydrybę, padėjusią sėkmingai darbuotis bei išvengti žabangų.

Šv. Kazimiero ordino Šiaulių apskrities komtūras Kazimieras Celestinas Alminas kalbėjo apie sovietmečio disidentiškumo dvasią. Aktyvūs laisvės siekėjai, anot prelegento, atsirado iš Meilės. Siekdamas atskleisti disidentų dvasią, K. C. Alminas perskaitė Mečislovo Jurevičiaus teismo kalbą. Mečislovas Jurevičius sakė: „…vistiek ėjau ir eisiu, vistiek kryžius stačiau ir statysiu…“.

Profesorės Giedrės Čepaitienės pranešimo tema: „Tylusis poetas Tomas Kuršys“. Tomas Kuršys – Mindaugo Tomonio slapyvardis. Mindaugas Tomonis buvo vyras ir tėvas, o Tomas Kuršys – poetas, filosofas, – aiškino profesorė. Skaitydama šio žmogaus poeziją, G. Čepaitienė atrado, jog tai – tylą įvairiais būdais į posmus įaudęs poetas. Vienas eilėraštis taip ir pavadintas „Tylus eilėraštis“: „tylūs paukščiai….// tylūs medžiai…. // tyliai tyliai Šiaurėn vežė…….. // tylios dienos // tylios šventės…. // duok mums Dieve išgyventi——„, – skaitė profesorė.

„Lietos“ labdaros fondo steigėjų tarybos narys,  Skulptorius Gediminas Radzevičius kalbėjo apie M. Tomonio įamžinimo raidą. „Tomonio žinia keliauja. Turim žinoti savo didvyrius“, – sakė skulptorius.

M. Tomonio kūrybą išraiškingai skaitė Šiaulių valstybinio dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas.

Dainomis  džiugino žemaičių folklorinis ansamblis „AUDA“, vad. Mykolas Žalneravičius.

Daugiau nuotraukų…