Dievas niekada nepalieka vienų savo vaikų, net ir tada, kai dėl amžiaus mažėja jėgos ir menksta socialinis vaidmuo, tvirtina popiežius. Visas Šventasis Raštas yra pasakojimas apie ištikimą Viešpaties meilę ir iš jos išplaukiantį guodžiantį tikrumą: visada mus lydi Dievo gailestingumas, kiekviename gyvenimo etape ir kiekvienoje būklėje. Todėl galime būti tikri, kad Dievas bus su mumis ir senatvėje. Popiežius pastebi, kad Biblijoje randame užtikrinimą, kad Dievas yra žmogui artimas kiekvieną jo gyvenimą akimirką, bet taip pat ir labai realistiškai atspindėtą žmogaus gyvenimo tikrovę, jį lydinčią baimę būti paliktam, ypač senatvėje.

Taip pat ir šiandien dažnai vienatvė pagyvenusiems žmonėms ir seneliams yra rūsti gyvenimo palydovė, rašo Pranciškus. Vienatvės priežasčių yra daug: daugelyje šalių vienatvę nulemia skurdas, kitur vienatvės priežastis yra karų ir konfliktų sukelta situacija.

Ramiose bei turtingose visuomenėse yra plačiai paplitęs įsitikinimas, kad pagyvenę žmonės užkrauna visuomenei naštą, reikia didelių išteklių priežiūrai. Tačiau tai yra iškreiptas tikrovės suvokimas. Kartų supriešinimas yra užnuodytas mūsų kultūros vaisius. Jaunų žmonių supriešinimas su vyresnio amžiaus žmonėmis yra nepriimtina manipuliacija.

Toliau savo žinioje popiežius pažymėjo, kad pagyvenusių žmonių vienatvė ir atstūmimas nėra nei atsitiktiniai, nei neišvengiami dalykai, bet yra politinių, ekonominių, socialinių ir asmeninių pasirinkimų, nepripažįstančių begalinio kiekvieno asmens orumo, rezultatas. Taip atsitinka, kai prarandama kiekvieno žmogaus vertė ir žmonės tampa tik našta. Dar blogiau yra tai, kad dažnai patys pagyvenę žmonės tampa pavaldūs tokiam mentalitetui ir ima laikyti save našta, norėdami patys pasitraukti į šalį.

Neretai dėl vienatvės kalti yra patys žmonės, visą gyvenimą siekę asmeninio pasitenkinimo, atsiriboję nuo kitų. Tačiau senstant, silpstant jėgoms individualizmo miražas, iliuzija, kad gali gyventi be kitų, atskleidžia visą tiesą apie save: žmogus supranta, kad jam reikia kitų, kad neįmanoma gyventi visiškai vienam, be pagalbos, be kito žmogaus, kuriuo jis galėtų pasikliauti. Tai liūdnas atradimas, kurį daug žmonių supranta, kai jau yra per vėlu. Vienatvė ir atstūmimas tapo labai dažnais mūsų gyvenamo meto reiškiniais.

Artėjant Pasaulinei senelių ir pagyvenusių žmonių dienai popiežius Pranciškus prašo gerbti ir mylėti visus vyresnės kartos žmones, kasdien rodyti švelnumą seneliams ir pagyvenusiems žmonėms mūsų šeimose, lankyti tuos, kurie gyvena vieniši ir galbūt yra nusivylę gyvenimu. Į savanaudiškumą, kuris veda į nusivylimą ir vienatvę, reikia drąsiai atsakyti atvira širdimi ir džiaugsmingu veidu. (jm / Vatican News)