Birželio 8 d., ketvirtadienį, Katalikų bažnyčia švenčia Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Aukščiausiojo Kunigo iškilmę, kurios metu minima kunigų šventėjimo diena.

Šiaulių vyskupijoje 11.00 val. kunigai rinkosi į Pastoracinio centro salę. atėjo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Susitikimas pradėtas Valandų liturgija.

Konferenciją skaitė domininkonų ordino brolis, kun. Pijus Eglinas OP.

Kunigų šventėjimo dieną brolis Pijus kalbą apie kunigystę pradėjo vaizdingu pasakojimu apie pamokslo sakymą. Dažnai pamokslai, anot prelegento, apsiriboja neigiamų faktų konstatavimu. Tačiau, jei norime kažką keisti, negalime tik konstatuoti fakto. Turime eiti pirmyn.

Kunigai, anot brolio domininkono, labiausiai reprezentuoja bažnyčią, daugiausiai yra matomi. Labai dažnai žmonės, kalbėdami, spręsdami apie Bažnyčią, daugiausia mato kunigus, kažkiek – vyskupą, dar mažiau – popiežių. Prelegentas kvietė prisiminti, kas yra Bažnyčios Steigėjas. Ne kunigai, ne vyskupas ir net ne popiežius.

Kunigai, Šiaulių ganytojas, susidomėję klausėsi kun. Pijaus Eglino OP konferencijos, kurioje netrūko ir šmaikščių, nuotaikingų gyvenimiškų pavyzdžių.

12.00 val. Šv. Mišias Katedroje Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis aukojo su vyskupijos kunigais. Šv. Mišių intencija: už visus vyskupijos kunigus, kad Viešpats, Jo malonė, paliestų visus ir eitume šventumo keliu“.

Pamoksle t. Pijus priminė Viešpaties maldą Getsemanėje: „Jėzus meldžiasi ir už mus, dabartinius kunigus“.

Kalbėdamas kun. Pijus kreipėsi tiek į kunigus, tiek į už kunigus pasimelsti atėjusius pasauliečius: „Tavo, kaip krikščionio profesija – būti pasaulio šviesa ir druska“. Druska – būti tuo, kuo esi. Žmonės yra linkę būti kuo kitu. Vaikai dažnai žavisi ir seka televizijos žvaigždėmis. Būti druska – tai būti tuo, kuo tave Dievas sukūrė. Jėzus sako: „būk savimi“. Būdamas savimi atlieki druskos funkciją.

Šviesa mus supa visur. Žemiškoji šviesa – brangus komfortas. Dievas kalba apie kitokią šviesą. Jis sako: „Tu esi šviesa“. Jėzus tą šviesą, apie kurią kalba, davė tau į rankas. Uždegė ją per atgailą, per atsivertimą. Tą šviesą turime padaryti matomą, viešą.

Šviesą galima paslėpti, uždengti. Jėzus sako: „Leiskite šviesti jūsų šviesai“, t.y. iš druskos būsenos esame įpareigoti pereiti į aktyviąją būseną.

Tačiau daug krikščionių paslepia šviesą, t.y. tikėjimą pasideda lyg į sandėliuką, laiko tik dėl savęs: kad galėtų sau prašyti Dievo malonių, pagalbos, išgydymo ir pan. Tokiu atveju šviesa negali šviesti. Nešti šviesai reikia pastangų, indelio. Daug kam tai nepatogu.

Kaip elgtis, kad šviesa šviestų? Kiekviename pokalbyje, susitikime su žmogumi galime leisti šviesai šviesti. Neturime būti atsargūs. Jaučiamas spaudimas nepasakoti apie įsitikinimus, nes tai gali būti netolerantiška kieno nors atžvilgiu, versti ką nors pasijusti nepatogiai. Tačiau dabartinė visuomenė nėra atsargi. Spausdama mus būti atsargiais, ji pati nėra mandagi su mumis. Mums reikia žmonių, kurie kalba apie tai, kas teikia jiems gyvenimą. Pavyzdžiui, sveikinimas galėtų būti: „Aš tave laiminu gimtadienio proga“. Toks nedidelis gestas gali lemti, kad gyvenimas pasisuktų teisinga Dangaus karalystės linkme.

Gali atrodyti, kad reikia dirbti su jaunimu. Aš tau sakau: Dievas tau siunčia žmogų, tiesiog žmogų. Duoda šviesą, kad imtum ir dalintum.

Jėzus nenori, kad mes sėdėtume gynybiniuose apkasuose. Jėzus nori, kad pakiltume iš apkasų.

Ar supranti: „Jūs esate pasaulio šviesa“. Tu investuoji ir net neįtari, kuriam žmogui švieti. Taigi, Jėzus sako: „Aš meldžiuosi už juos, nes jie yra mano mokiniai, pasaulio šviesa ir druska. Nes jie stovi veidu į pasaulį, – pamoksle sakė kun. Pijus Eglinas OP.

Daugiau nuotraukų…