Tikybos mokytojų piligriminė kelionė į Lurdą

Š. m. vasario mėnesio pabaigoje, mokinių žiemos atostogų metu, tikybos mokytojai leidosi į prasmingą ir dvasiškai praturtinančią piligriminę kelionę į Prancūziją, kurios pagrindinis tikslas buvo garsioji Lurdo šventovė. Tai buvo ne tik pažintinė išvyka, bet ir laikas maldai, bendrystei bei asmeniniam tikėjimo sustiprinimui.

Kelionę pradėjome nuo saulėtosios Nica, kuri pasitiko mus žydromis Viduržemio jūros bangomis ir jaukiu senamiesčiu. Pasivaikščiojimai pakrante, bendros maldos akimirkos ir nuoširdūs pokalbiai leido pajusti tikrą bendrystės džiaugsmą. Iš ten aplankėme ramiąją Šv. Margaritos sala, kur gamtos grožis ir tyla kvietė sustoti, susimąstyti ir padėkoti už galimybę keliauti drauge.

Toliau mūsų kelias vedė į istorinį Avinjono miestą, kuriame XIV amžiuje rezidavo popiežiai. Didžiuliai Popiežių rūmai ir senosios gatvelės priminė apie Bažnyčios istorijos didybę. Avinjone taip pat minėjome Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Šią progą pažymėjome malda už Tėvynę ir jos žmones, o sugiedotas Lietuvos himnas svetimoje šalyje nuskambėjo ypač jautriai ir iškilmingai. Tai buvo akimirka, kai tikėjimas ir meilė savo kraštui susiliejo į vieną bendrą padėkos ir vilties maldą.

Ne mažesnį įspūdį paliko ir viduramžių tvirtove garsėjanti Karkasono miestelis, kurio galingos sienos tarsi liudija apie tikėjimo ir kultūros tvirtumą per amžius.

Ypatinga dvasinė patirtis laukė Provanso regione, Saint-Baume, kur, pagal tradiciją, gyveno ir meldėsi šv. Marija Magdalietė. Kopimas į Šv. Marijos Magdalietės grota tapo tylos, susikaupimo ir maldos momentu. Ten patirta ramybė dar ilgai išliks mūsų širdyse. Pakeliui grožėjomės mažais Provanso miesteliais – akmeniniais namais, siauromis gatvelėmis, jaukiomis bažnytėlėmis ir pavasario žiedais.

Kelionės kulminacija tapo atvykimas į Lurdą. Čia mūsų piligrimystė įgavo ypatingą dvasinę gelmę. Dalyvavome šv. Mišiose, kuriose patikėjome Viešpačiui savo asmenines ir bendruomenės intencijas – meldėmės už mokinius, jų šeimas, kolegas, už stiprybę pašaukime bei taiką pasaulyje. Prie apsireiškimų grotos išgyvenome jautrias tylos akimirkas, o prisilietimas prie šaltinio vandens priminė pasitikėjimą Dievo malone.

Ypač įsimintina buvo Rožinio malda, kalbama įvairiomis kalbomis. Skirtingų tautų balsai susiliejo į vieną maldos srautą, išryškindami visuotinės Bažnyčios vienybę.  Piligrimystės metu išgyvenome ir Pelenų trečiadienį, ženklinantį Gavėnios pradžią. Dalyvavimas liturgijoje ir pelenų ženklas priminė kvietimą į atsinaujinimą, susikaupimą ir gilesnį atsivertimą.

Kelionėje mus lydėjo kunigas Gediminas Kasperavičius, kurio dvasinis vadovavimas, šv. Mišios ir įžvalgos praturtino visą piligrimystę. Jo palaikymas ir bendros maldos dar labiau sustiprino mūsų, kaip tikybos mokytojų, pašaukimą.

Sugrįžome kupini dėkingumo, džiaugsmo ir pasiryžimo dar nuoširdžiau liudyti tikėjimą savo kasdienėje veikloje. Ši kelionė tapo gyvu priminimu, kad bendrystė, malda ir atvira širdis leidžia patirti Dievo artumą ir Švč. Mergelės Marijos užtarimą.

Katechetikos centro vadovė Danutė Kratukienė