Baisogalos gimnazijos abituriento Manto Špoko pieš.
TYLIOJI MEILĖ!
Mieli broliai kunigai, vienuoliai ir vienuolės, brangūs tikintieji!
Sulaukėme tyliosios nakties, kurioje pasigirsta angelo balsas: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas“ (Lk 2, 10b-11).
Angelo ištarti žodžiai tarsi sudrumstė tylą, kurioje dangus nusileido į žemę. Kalėdų giesmėje girdime: „Skamba angelų giesmė, žemė tyliai klauso…“ Ne tik žemė, bet ypatingai sukluso šv. Juozapas, kuris dieną ir naktį atsitraukia su savo žodžiais, kad padarytų vietos Dievui, kuris kalba. Tylintis Juozapas yra atidžiai įsiklausęs į Dievą. Dievas jam visada buvo pirmas. Tačiau šią valandą Juozapo širdis pilna skausmo, kad žmonės nepriima, o Kūdikėlis Jėzus gimsta tvarte, tarp gyvulių. Marija ir Juozapas nuolankiai priima šią tikrovę ir šiuos įvykius tyloje svarsto savo širdyje. Kai Dievas prakalbo per senelį Simeoną ir išpranašavo vaikelio ateitį, Juozapo ir Marijos širdį pervėrė kalavijas, tačiau jie tyliai priėmė Viešpaties valią. Kai angelas per sapną paragina Juozapą imti Kūdikį ir bėgti į Egiptą, jis tai daro netardamas nei žodžio. Po ilgų klajonių jie apsigyvena Nazarete. Vaikelis Jėzus auga ir stiprėja ir Dievo malonė buvo su juo.
Vaiko tėvui Juozapui pirmajam priklausė rūpintis savo sūnaus religiniu auklėjimu. Namai buvo pirmoji vieta, kur vaikas mokėsi skaityti ir rašyti. Tam tikromis dienomis berniukai eidavo į sinagogą, kur jų laukdavo mokytojai – rabinai. Religinis ugdymas trukdavo iki tryliktųjų gyvenimo metų, kuomet berniukai būdavo iškilmingai įvesdinami į suaugusiųjų gyvenimą. Tą dieną berniukas gauna dvi dėžutes. Dėžutėse ant pergamento užrašytos kelios eilutės iš Toros. Nuo tos dienos jaunuolis prisiima religinę ir moralinę atsakomybę už savo darbus ir Toros įsakymų vykdymą. Pareidamas į savo namus prisimena švenčiausius Toros žodžius, Kad Dievas yra vienintelis Viešpats. Mylėsi Jį visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis. Tepasilieka tavo širdyje šie žodžiai, kuriuos tau šiandien įsakau. Įskiepysi juos savo sūnums, kalbėsi juos būdamas namuose, kelionėje, eidamas miegoti ir pakildamas iš miego. Šie žodžiai yra tarsi antspaudas ant tikinčiojo žydo širdies.
Brangūs broliai ir seserys, jeigu kiekvienas šeimos tėvas su tokia atsakomybe ir meile rūpintųsi vaikų religiniu auklėjimu, mūsų brangioje Tėvynėje išnyktų patyčios ir priekabiavimai, nes tyloje išgirstume Dievo žodžius, kuriems paklusę kurtume meilės ir tiesos karalystę.
Kuomet dvylikametis Jėzus pasilieka šventykloje, besisielojantiems tėvams jis primena: “…kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose“ (Lk 2,49). Jėzus primena, kad yra kitas Tėvas, kuriam Jis visiškai priklauso.
Žvelgdami į Juozapą matome, kad jis tyli, vadinasi dieną ir naktį klausosi ką jam kalba Dievas. Jis tyli ir klauso, o Dievo žodis pripildo jį išminties. Būdamas dailide jis turėjo ryšį su pasaulio Architektu ir Jo dėka žinojo, kaip reikia kurti ir statyti.
Mieli vyrai ir tėvai, žvelgdami į šv. Juozapą, mokykimės tyloje išgirsti linksmosios Evangelijos žodžius, priimkime juos su meile ir Dievo žodžiai pakeis mūsų širdis. Mes sugebėsime išgirsti ką sako žmonos, motinos ir vaikai, sugebėsime būti atidūs ir švelnūs, mieli ir dėmesingi. Tuomet patirsime tikrąją Kalėdų palaimą, o Kūdikėlio Jėzaus atnešta ramybė pripildys mūsų širdis meile ir džiaugsmu, kurio iš mūsų niekas neatims.
Džiugių šv. Kalėdų ir Dievo laiminamų 2022 metų jums visiems nuoširdžiai linki
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis
