Tytuvėnų Švč. M. Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje vyko konferencija „Dievo gailestingumas beribis“
Rita Guobienė
Šiltą šeštadienio popietę nemažas būrelis tikinčiųjų sugūžėjo į Tytuvėnų bažnyčią. „Bus konferencija, apie ką, o kas tai?“ – smalsavo ne vienas parapijietis. „Dievo gailestingumo“ grupės vadovas brolis Pijus ėmėsi iniciatyvos organizuoti konferenciją, nes jau 10 metų Tytuvėnų bažnyčioje veikia Dievo gailestingumo būrelis. Būrelio vadovė, dabar garbės pirmininkė, Rozalija Rimkutė – ses. Bernadeta.
Antrasis Velykų sekmadienis – Dievo gailestingumo šventė. Gailestingumo šventė pradedama Didįjį Penktadienį. Devynias dienas, vienijanti su Kristaus auka ant kryžiaus už mūsų ir viso pasaulio išganymą. Antrąjį Velykų sekmadienį, kaip tik yra proga mums visiems rasti savyje drąsos patikrinti savo tikėjimą. Vertėtų prisiminti apaštalą Tomą, kuris nemėgino slėpti savo tikėjimo abejonių, bet, atsidūręs prieš Jėzų, nieko nebetroško tik pamatyti savo akimis jo žaizdas, o pamatęs ištarė: Mano Viešpats ir mano Dievas!
Tytuvėnų Švč. M. Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje į konferenciją „Dievo gailestingumas beribis“ atvyko klausytojai iš Kauno, Raseinių, Vilkijos, Kelmės, Šiluvos ir Tytuvėnų. Konferencijoje dalyvavo seimo pirmininkas V. Pranskietis, Tytuvėnų miesto seniūnas R. Čerkauskas, Tytuvėnų gimnazijos direktorė I. Stankuvienė ir parapijos klebonas R. Žaromskis.
Konferencijoje pranešimus skaitė Vilniaus Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacijos vienuolyno vadovė ses. Agnieška „Apie kunigą Mykolą Sapočką“, Telšių katedros vikaras kunigas kanauninkas Andriejus Sabaliauskas „Dievo gailestingumas“, Raseinių bažnyčios vikaras Robertas Urbonavičius „Popežius Jonas Paulius II“. Dievą šlovino šlovintojai Gintarė ir Alfonsas Litvinai, o iškilmingų šv. Mišių metu giedojo Telšių katedros sumos choras, vadovė Dalia Plečkienė.
Keletas minčių iš ses. Agnieškos pranešimo. Sesuo Agnieška kalbėjo apie Lietuvoje mažiau žinomą Dievo gailestingumo ženklą – Gailestingojo Jėzaus paveikslą „Jėzau, pasitikiu Tavimi!“ Pagal mistikės sesers Marijos Faustinos Kovalskos patirtus regėjimus 1934 m. jį nutapė dailininkas Eugenijus Kazimirovskis. Taigi Dievo Gailestingumo paveikslas liudija gailestingąją Dievo meilę žmogui.
Vilniuje ses. Faustina sutiko keletą kartų regėjimuose matytą seserų nuodėmklausį kun. Mykolą Sopočką. Kunigas tapo ses. Faustinos dvasios tėvu ir padėjo imtis patikėtos misijos – skelbti Viešpaties gailestingumą. Kun. M. Sopočka paragino ses. Faustiną rašyti dienoraštį, geriausiai atskleidžiantį, kokią žinią Viešpats nori perduoti žmonėms. Ses. Faustinai Jėzus padiktavo maldą „Dievo Gailestingumo vainikėlį“. Po keletą metų ses. Faustina savo dienoraštyje rašė, kad maldų devyndieniu rengiantis Gailestingumo šventei Jėzus dar kartą paragino ją melstis už kitus žmones.
Seimo pirmininkas V. Pranskietis sakė, kad į konferenciją atvyko, pamatęs kvietime, kad bus kalbama apie kunigą M. Sapočką. Jis džiaugėsi, kad apie kun. M. Sapočką išgirdo daug naujo, džiaugėsi, kad jau kalbama apie jį Tytuvėnuose. Kunigas M. Sapočką vis ragino “Kalbėkite lietuviškai“.
Telšių katedros kunigas kanauninkas Andriejus Sabaliauskas klausė: „Kaip reikia suprasti Dievo gailestingumą? Tai gerbti kitus, gerbti tėvą ir motiną. Nebijoti bet kokio teisumo, bet daryti gerą dėl kitų žmonių. Šiuo atveju negalime remtis kitų žmonių liudijimais, nes norime viską gauti, o nenorime keistis. Lengva pasitikėti Dievu, kai sekasi gerai, džiaugiamės gera sveikata, neturime didelių problemų, tačiau kur prapuola mūsų tikėjimas, kai iš po kojų pradingsta žemė, kai susergame, kai netenkame artimo žmogaus, nebegalime pasitikėti, kuriais pasitikėjome iki šiol? Tada reikia patiems atsistoti prieš veidrodį ir suvokti, kas yra man ir kas nėra man tikėjimas. Vienas dalykas yra tikėti, o kitas… tikėti, kad tikime. Labai svarbu gebėti matyti kitą žmogų, priimti jį, kaip priimčiau Jėzų. Be tikėjimo negalime būti gailestingi. Būkime gailestingumo apaštalais, išryškinkime gailestingumo trūkumus, nes kantrumas ir tyla reiškia gailestingumą – sakė Popiežius Pranciškus. Esame pakviesti būti gailestingais. Norint būti gailestingu, reikia pažinti save, ugdyti gailestingumo vertybę, tikėjimo dorybę. Atneškime nuodėmę Jėzui prie kojų, tapkime laisvi, nes nelaisvas žmogus yra negailestingas.
Raseinių bažnyčios vikaras Robertas Urbonavičius sakė, kad tarnaudamas Dievo tautai šv. Jonas Paulius II buvo „Šeimos popiežius“. Jonas Paulius II parodė tikrąjį Jėzaus veidą, matė Jėzaus gailestingumo veidą. Jonas Paulius II ragino „Pakilk, žmogau, prie Dievo“. Popiežius moko nesipiktinti dėl Kristaus žaizdų, įsigilinti į Dievo gailestingumo slėpinį, Žinoti, kad Dievas visada viliasi, laukia, visada atleidžia ir myli. Žmogus be Dievo pridaro daug blogų dalykų. Svarbu turėti ramybę, gebėjimą turėti tikėjimą ir šalin vyti nerimą, nes Dievo gailestingumas beribis, – sako popiežius Jonas Paulius II. Popiežius primena mums tikro ir pilnatviško gyvenimo pagrindus – Kristus, Kryžius, Šventoji Dvasia ir tikėjimo, meilės pavyzdys – Marija. Po Šv. Mišių vyko Tytuvėnų piligrimų centre Agapė.
Dėkojame broliui Pijui už parodytą norą suorganizuoti tokią puikią konferenciją. Tikime, kad tai taps gražia tradicija Tytuvėnų bažnyčioje. Nuoširdų ačiū tariame rėmėjams, pranešėjams, dalyviams, organizatoriams ir padėjėjams.
