Vida URBONIENĖ

Žolinių dieną iš pat ryto skverelyje  ,,Nykstančių kaimų šviesa‘‘ išnykusių kaimų sugrįžę vaikai, anūkai, dar menantys savo protėvių kaimus prie stogastulpių kūrė žolynų kompozicijas.  Vidudienį Skaistgirio Šv. Jurgio bažnyčios varpai kvietė į Šv. Mišias. Sugrįžę kraštiečiai, parapijos tikintieji maldose dėkojo gamtai, prisiminė savo kaimo kaimynus. Parapijos klebonas kunigas Andrius Trakšelis pašventino atsineštus žolynus. Homilijos metu priminė kas tai yra Žolinių šventė ir kuo ji svarbi kiekvienam tikinčiajam. Po Šv. Mišių pasisveikinę kaimynai, akimis būryje suradę senai matytus vaikystės draugus sėdo prie stalų pašnekesiui, prisiminimams. Joniškio kultūros centro Skaistgirio saviveiklininkai  parengė teatralizuotą programą ,,Kur tas kelias, kur kadaise ėjau…“, režisierė Vida Norkuvienė.  Iš kiekvieno kaimo ėjo žmonės nešini to kaimo išskirtinumu ir dėjo išmintį, žolynus,  javo varpas į kraičio skrynią, vaišes ant stilizuoto stalo dengto lino staltiese. Skaistgirio miestelio bendruomenė visus vaišino plovu kurį virė Skaistgirio krašto marčios Birutės Ginkuvienės vadovaujamas virėjų kolektyvas.  Ilgai netilo bičiuliški pokalbiai, ne vieno gerklėje strigo žodis , skruostu ritosi ašara prisilietus prie nebylaus stogastulpio skirto gimtojo kaimo atminimui. Gaila kaimynai, vaikystės draugai, protėviai jau nebeprakalbės, jie ilsisi kaimų kapinaitėse ir ten už šios akmeninės tvoros,- mostelėję ranka į kapinių pusę sakė kalbinami kraštiečiai atvažiavę iš Kauno, Panevėžio ir kitų Lietuvos vietovių. Gausiausiai susirinko Daujočių kaimo palikuonių. Gal būt todėl, kad daugiausia jų likusių Skaistgirio krašte, o gal protėviai įskiepijo meilę ir pagarbą gimtinei.

 Skaistgirio Šv. Jurgio parapija ir Joniškio kultūros centro Skaistgirio skyrius dalyvaujantys respublikiniame projekte ,,Eismo saugumas bendruomenėse“ renginių metu sutiktiems priminė kaip saugiai elgtis kelyje, neturintiems dovanojo šviesą atspindinčias priemones , pasakojo apie jų svarbą kiekvieno gyvenime.

Autorės nuotraukos.