Liepos 11-13 dienomis Linkuvoje švęsti Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai. Sekmadienį 12.00 val. šv. Mišias Linkuvos bažnyčioje aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Linkuva atlaidų dienomis, kai kartu minimas ir miestelio gimtadienis, saviškius džiugina ir svečius pasitinka pasipuošusi išradingomis gėlių kompozicijomis bei įvairiais renginiais. Šiais metais pirmą kartą vietinės valdžios sprendimu nutarta atlaidus švęsti be alkoholio. Linkuvos seniūnės Kazimieros Bacevičienės ir kitų teigimu šventė parodė, kad būdami blaivūs žmonės linksmesni, išradingesni, labiau dalyvaujantys ir, žinoma, norintys gausesnės, kokybiškesnės veiklos. Tad buvo organizuotos sporto varžybos, pinti gėlių kilimai, žaistas dažasvydis, vyko žirgų lenktynės, mažiesiems – klouno šou, organizuotas koncertas ir įvairūs kiti renginiai.
Atlaidų svarbiausias įvykis – Eucharistijos auka. Sekmadienį tikintieji prie bažnyčios laukė atvykstant Šiaulių vyskupo. Išlipęs iš mašinos ir eidamas link bažnyčios vartų, ganytojas laimino abipus tako susirinkusius vaikus.
Prie bažnyčios Jo Ekscelenciją pasitiko Linkuvos švč. M. Marijos Škaplierinės parapijos klebonas kun. Edvardas Zeidotas bei kiti į atlaidus suvažiavę kunigai. Įėjus į bažnyčią, klebonas pasveikino Šiaulių vyskupą su vardadieniu bei septynioliktomis ingreso metinėmis. „1997 m. liepos 13 d. taip pat buvo sekmadienis, kai pasitikome Jus Šiauliuose“, – sakė kun. Edvardas.
Jau daug metų iš eilės atlaiduose dalyvauja tėvai karmelitai. Šį kartą kartu meldėsi ir bendra švente džiaugėsi t. Johan Hettinga iš Olandijos, t. Felix M. Schandl iš Vokietijos. 12 val. prasidėjusių šv. Mišių metu giedojo Linkuvos parapijos choras.
Pamokslo metu vyskupas paskatino pažvelgti į Dievo Motiną ir mokytis iš jos tikėjimo. Tikėjimas labai svarbus mūsų žemiškoje kelionėje. Ne kartą ir Šventajame Rašte skaitome: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“ (Lk 17, 19; Mk 10, 52), „Tavo tikėjimas išgydė tave“ (Mt 9, 22). Tikėjimas auga ir stiprėja jei su meile yra priimamas Dievo žodis, todėl svarbu ateiti į Dievo namus. Ganytojas vardino, koks požiūris gali atitolinti tikinčiuosius nuo Bažnyčios ir kodėl jis yra klaidingas:
– yra tokių, kurie sako: ‚aš nuoširdžiai tikiu, tačiau bažnyčia man nereikalinga. Aš geriau pasimeldžiu būdamas vienas (-a) kur nors gamtoje“. Matome lietuvius, kurie nori atgaivinti tikėjimą į ąžuolą, ugnį, perkūną. Mūsų tikėjimą, kai esame vieni ir galvojame, kad to užtenka, galime palyginti su fotoaparato objektyvu, kuris labai siaurai fotografuoja. Jei paimsime fotoaparatą su plačiakampiu objektyvu, pamatysime visai kitokį vaizdą. Be to, Miške niekas neaukoja šv. Mišių aukos ir nedalija Komunijos.
– būna, kad žmonės nustoja eiti į bažnyčią, kai juos papiktina neatsargus kunigo žodis ar elgesys. Tai klaidingas supratimas, nes bažnyčią sudarome mes visi: ir kunigai, ir tikintieji. Nuo tarpusavio nesklandumų, nesantarvės, užsisklendimo blogyje kai nenorime atleisti gelbėja išpažintis.
Pavyzdžiu vyskupas įvardijo Motiną Mariją. Ji pasitikėjo Viešpačiu, kuris, savo ruožtu, vykdė Tėvo valią. Jie atliko visa, ko buvo reikalaujama to laikmečio šventovėse: nešė aukas, lankė Jeruzalės šventyklą. Be Bažnyčios nėra išganymo, nėra tikro kelio. Popiežius Pranciškus rodo mums tikrąjį kelią Bažnyčioje ir su Bažnyčia. „Tikėjimo šviesa apšvies kai žmogus priims visas sakramentines malones ir žiūrės į Bažnyčią kaip į Motiną“.
Siūlyta prisiminti ir šventuosius. Skaitydami šventųjų istorijas matome, kad jie tapo šventaisiais todėl, kad buvo su Bažnyčia, buvo Bažnyčioje ir iš Jos gaudavo paguodos, tvirtybės, palaimos, drąsos.
Pamokslo pabaigoje Šiaulių ganytojas pasidžiaugė vietos vadžios sprendimu atlaidus švęsti be alkoholio. „Blaiviai gyvendami išgirsime ką tyloje kalba Kristus“, – sakė vyskupas.
Po šv. Mišių buvo einama Švč. Sakramento procesija aplink bažnyčią.
Iškilmių pabaigoje Linkuvos seniūnė Kazimiera Bacevičienė, kiti parapijiečiai Šiaulių vyskupui ir Linkuvos klebonui dėkojo už atlaidus.
Nuoširdžiai ganytoją sveikino šeimų būreliai, dėkodami už nuolatinį dėmesį ir globą. Vyskupijos kancleriui kun. Evaldui Alūzai gėlės teiktos artėjančio gimtadienio proga.
Linkuvos atlaidai yra tradiciniai, švenčiami kasmet jau daug metų, tačiau kiekvieną kartą galima pamatyti kažką naujo, išradingo, netikėto. Šį kartą akį traukė ir žingsnį stabdė gėlių kilimai, pinti minint Šeimos metus.
Vaikai ir po šv. Mišių neskubėjo atsisveikinti su ganytoju.
