Šiaulietis Vidas Labanauskas davė amžinuosius įžadus basųjų karmelitų ordine
Lapkričio 21-ąją, Švč. Margelės Marijos Paaukojimo dieną, amžinuosius vienuolinius įžadus basųjų karmelitų ordine davė šiaulietis Vidas Labanauskas.
Šventė vyko Salamankoje (Ispanijoje) basųjų karmelitų Šv. Marijos Magdalenos bažnyčioje.
Brolis pasirinko vienuolinį Jėzaus Jono vardą.
Pasveikinti vyko ir nedidelė grupė iš Šiaulių, kuri nuvežė ir iškilmingai perskaitė Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio sveikinimą.
Brolio Jėzaus Jono OCD liudijimas:
Šiandien yra labai svarbi diena mano gyvenime. Šiandien broliai karmelitai mane priima į savo šeimą, į savo bendruomenę.
Atsimenu kaip prieš dešimt metų atvykau į Ispaniją norėdamas patirti ar tikrai basieji karmelitai yra tas vienuolių ordinas kuriame norėčiau Viešpačiui tarnauti. Prisimenu brolių geranoriškumą, nuoširdumą ir linksmumą, kai apsigyvenau Salamankos vienuolyne. Paprastumas, nuoširdumas, maldingumas, darbštumas ir artimo meilė buvo patirtys, kurios mane sužavėjo. Po dešimties metų gyvenimo karmelitų bendruomenėse supratau, kad ne aš išsirinkau ordiną į kurį norėjau įstoti, bet kad Dievo ranka ir apvaizda mane atvedė į šią šeimą, kad tik Jo pagalbos, meilės ir gailestingumo dėka esu čia ir duodu Amžinuosius Įžadus. Už tai Viešpatie Jėzau tau dėkoju.
Mergelės Marijos globą taip pat jaučiau visus tuos dešimt metų. Basųjų karmelitų ordinas yra Švenčiausiosios Mergelės Marijos, mūsų Motinos ir Karmelio karalienės ordinas, todėl labai dėkoju tau Mergele Marija, mūsų globėja ir prašau visiems mums čia susirinkusiems ir visai Karmelio šeimai, kad būtume tikri tavo Sūnaus Jėzaus Kristaus mokiniai ir sekėjai.
Kai sutinki Dievą savo gyvenime, tada pasikeičia daug kas arba galiu pasakyti, kad viskas įgauna naują prasmę. Mano asmeninis susitikimas su Dievu nebuvo vienkartinis atsitikimas. Dievą pirmiausia visada patirdavau Bažnyčios bendruomenėse. Prie dieviškosios patirties mane pastūmėjo pats Dievas, bet per kitus brolius ir seseris. Evangelijoje sakoma, kad pirmuosius krikščionis labai lengva būdavo pažinti, nes jie labai mylėdavo vienas kitą. 
Dievas yra meilė ir kas nemyli, dar nepažino Dievo. Tikėjau į Dievą nuo pat mažens, bet atsiverčiau iš tikrųjų tik tada, kai asmeniškai patyriau jo meilę.
Dėkingas už tai kunigui, kuris dar tarybiniais laikais atvyko į mano mokyklą kur dirbau mokytoju ir išdrįso pdovanoti man Naująjį Testamentą.
Dėkingas šventąjam Pauliui, kurio žodžiai krito į mano širdies dirvą ir keitė mano vidų.
Dėkingas kelioms vienuolėms, kurios mane pakvietė į Fokuliarų ir Gyvųjų Akmenų seminarus ir stovyklas ir atvykdavo katekizuoti mano mokyklos mokinių.
Dėkingas Apvaizdai, kad įkvėpė visą mažą vasaros atostogų algelę paaukoti „Pauliaus kursui“ ir jame sudalyvauti. Kokie dideli stebuklai vyksta, kai aukoji viską Viešpačiui, Juo pasitiki ir Jo ieškai. Turėjau tokių pat patirčių apie kurias aprašo evangelijos.
Dėkingas maldos grupėms, kurias lankiau Radviliškio ir Šiaulių bažnyčiose ir kur buvau formuojamas ir katekizuojamas gyvai ir iš naujo.
Dėkingas Viešpačiui, kad Jis davė didelį norą skelbti Evangeliją ir kad sutikau misionerę, kuri nuvedė tiesiai prie ligonių ir prie kiekvieno namo durų ir liepė skelbti Dievo meilę ir Jo Evangeliją, nors bijojau ir nežinojau kaip tai daryti. Patirtys neapsakomos, Dievas yra gyvas ir veikia, tik reikia skelbti Jį ir pasitikėti Juo. Širdis nerimsta, nes sukurta Dievui ir kol neatras Jo ir neprisišlies prie Jo negalės nurimti.
Esu dėkingas Kunigui iš Didžiosios raidės, kuris suprato mano gyvenimo istoriją ir mane priėmė kaip Jėzus priima nusidėjėlį. Tas Kunigas mane priimdavo taip, kad aš turėdavau patirtį, kad susitikęs su Juo, susitikdavau su pačiu Jėzumi. Jis mane pakylėdavo ir padėdavo mano dvasiniame kelyje. 
Susitikimas su tuo Kunigu buvo vėl naujas posūkis mano gyvenime ir dar artimesnis priartėjimas prie Jėzaus ir Marijos.
Kai dirbi Dievo vynuogyne susitinki daug bendruomenių ir daug dvasingumų. Jaučiau širdyje, kad man reikia bendruomenės. Karmelitų stovykloje vykusioje Linkuvoje susipažinau su viena basąja karmelite iš Paštuvos. Taip užsimezgė draugystė su basosiomis karmelitėmis. Pradėjau lankyti basųjų karmelitų vasaros maldos mokyklą, kurią vesdavo Tėvas Marcelino Iragui Redín o.c.d. Mane sužavėjo karmelitų dvasinė mokykla, ypač Šventoji Teresė Avilietė ir Šventasis Kryžiaus Jonas.
Nedrįsau pats kreiptis ir nutarti į kurį ordiną stoti, tada tariau Viešpačiui maldoje: Dieve, nežinau kur turiu ieškoti bendruomenės, prašau duok man pats ženklą. Taip meldžiausi gal apie kokį mėnesį ir tada man paskambino ta mano pažįstamoji basoji karmelitė ir paklausė ar aš nenorėčiau vykti į Ispaniją pas basuosius karmelitus, nes ten jau vyksta vienas brolis lietuvis pradėti postulantūrą. Aš turėčiau jį palydėti ir galėčiau apie tris savaites gyventi Salamankos vienuolyne, patirdamas vienuolinį bendruomeninį gyvenimą iš arčiau. Tada po to pokalbio dėkojau širdyje Dievui už atsakymą ir atvykau į Ispaniją apsižvalgymui. Taip prasidėjo mano dešimties metų kelias Ispanijoje basųjų karmelitų bendruomenėje.
Jeigu tu jauti savo širdyje Dievo kvietimą, jeigu ieškai gyvenimo prasmės arba ieškai tiesos, arba nežinai ko nori Dievas iš tavęs, 
nebijok atsiverti Jam maldoje ir išpažinti Jį savo gyvenimo Viešpačiu. Jis tikrai atsakys į tavo maldą. Šį trumpą mano liudijimą mano Amžinųjų Įžadų šventėje noriu užbaigti paprasta malda, bet turiu patyrimą, kad Dievas ją išklausė ir man atsakė į ją. Po tos maldos, kurioje meldžiausi iš visos širdies, pajutau didelę Dievo meilę ir nuo tada mano gyvenimas ėmė keistis į gerąją pusę. Su šv Pauliaus žodžiais sakant mano gyvenimas įstatymo dvasioje pasikeitė į gyvenimą tikėjimo, meilės ir vilties dvasioje. Viešpats asmeniškai atėjo į mano gyvenimą. Jei nebijai, kad Viešpats gali asmeniškai paliesti tavo širdį tik Jam vienam žinomu būdu, kaip palietė ir perkeitė mano širdį, gali melstis tokia malda:
Dieve Tėve, dėkoju už tavo meilę, dėkoju Tau, kad dėl tos meilės atsiuntei savo vienatinį Sūnų Jėzų.
Viešpatie Jėzau Kristau, dėkoju tau, kad atėjai į žemę, kad tapai žmogumi, kad mane myli ir dėl mano nuodėmių mirei ant kryžiaus, kad savo kraujo kaina mane atpirkai.
Jėzau atleisk man nes dažnai tave įžeidžiu, dažnai tave skaudinu savo klaidom ir nuodėmėm. Iš visos širdies prašau tavo atleidimo ir šiandien su tavo malonės pagalba noriu nebenusidėti, atsižadu visų savo nuodėmių, atmetu visas piktojo viliones, pinkles ir gundymus.
Viešpatie Jėzau, šiandien savo gyvenimą atiduodu į tavo rankas. Ateik Viešpatie Jėzau, aš tave myliu, aš tavęs laukiu, aš trokštu tavo meilės, tavo malonės, tavo ramybės ir tavo džiaugsmo, ateik Viešpatie Jėzau, visa mano širdis tebūnie tavo nuosavybė.
Viešpatie, aš tave myliu, aš tavęs laukiu, aš visas ir visiškai noriu būti dovana tau, Viešpatie Jėzau, gali daryti su manimi ir mano gyvenimu viską ko trokšti.
Jėzau, Tu esi mano Viešpats ir mano Atpirkėjas, Tau dėkoju Jėzau, nes Tu ateini, ačiū Tau nes tu keiti mano gyvenimą… Šlovinu Tave už tavo malonę ir meilę…
Amen
Br. Jėzaus Jonas (Vidas Labanauskas) o.c.d.
Daugiau nuotraukų…
Atsimenu kaip prieš dešimt metų atvykau į Ispaniją norėdamas patirti ar tikrai basieji karmelitai yra tas vienuolių ordinas kuriame norėčiau Viešpačiui tarnauti. Prisimenu brolių geranoriškumą, nuoširdumą ir linksmumą, kai apsigyvenau Salamankos vienuolyne. Paprastumas, nuoširdumas, maldingumas, darbštumas ir artimo meilė buvo patirtys, kurios mane sužavėjo. Po dešimties metų gyvenimo karmelitų bendruomenėse supratau, kad ne aš išsirinkau ordiną į kurį norėjau įstoti, bet kad Dievo ranka ir apvaizda mane atvedė į šią šeimą, kad tik Jo pagalbos, meilės ir gailestingumo dėka esu čia ir duodu Amžinuosius Įžadus. Už tai Viešpatie Jėzau tau dėkoju.
Mergelės Marijos globą taip pat jaučiau visus tuos dešimt metų. Basųjų karmelitų ordinas yra Švenčiausiosios Mergelės Marijos, mūsų Motinos ir Karmelio karalienės ordinas, todėl labai dėkoju tau Mergele Marija, mūsų globėja ir prašau visiems mums čia susirinkusiems ir visai Karmelio šeimai, kad būtume tikri tavo Sūnaus Jėzaus Kristaus mokiniai ir sekėjai.
Dievas yra meilė ir kas nemyli, dar nepažino Dievo. Tikėjau į Dievą nuo pat mažens, bet atsiverčiau iš tikrųjų tik tada, kai asmeniškai patyriau jo meilę.
Dėkingas Apvaizdai, kad įkvėpė visą mažą vasaros atostogų algelę paaukoti „Pauliaus kursui“ ir jame sudalyvauti. Kokie dideli stebuklai vyksta, kai aukoji viską Viešpačiui, Juo pasitiki ir Jo ieškai. Turėjau tokių pat patirčių apie kurias aprašo evangelijos.
Susitikimas su tuo Kunigu buvo vėl naujas posūkis mano gyvenime ir dar artimesnis priartėjimas prie Jėzaus ir Marijos.
Nedrįsau pats kreiptis ir nutarti į kurį ordiną stoti, tada tariau Viešpačiui maldoje: Dieve, nežinau kur turiu ieškoti bendruomenės, prašau duok man pats ženklą. Taip meldžiausi gal apie kokį mėnesį ir tada man paskambino ta mano pažįstamoji basoji karmelitė ir paklausė ar aš nenorėčiau vykti į Ispaniją pas basuosius karmelitus, nes ten jau vyksta vienas brolis lietuvis pradėti postulantūrą. Aš turėčiau jį palydėti ir galėčiau apie tris savaites gyventi Salamankos vienuolyne, patirdamas vienuolinį bendruomeninį gyvenimą iš arčiau. Tada po to pokalbio dėkojau širdyje Dievui už atsakymą ir atvykau į Ispaniją apsižvalgymui. Taip prasidėjo mano dešimties metų kelias Ispanijoje basųjų karmelitų bendruomenėje.
nebijok atsiverti Jam maldoje ir išpažinti Jį savo gyvenimo Viešpačiu. Jis tikrai atsakys į tavo maldą. Šį trumpą mano liudijimą mano Amžinųjų Įžadų šventėje noriu užbaigti paprasta malda, bet turiu patyrimą, kad Dievas ją išklausė ir man atsakė į ją. Po tos maldos, kurioje meldžiausi iš visos širdies, pajutau didelę Dievo meilę ir nuo tada mano gyvenimas ėmė keistis į gerąją pusę. Su šv Pauliaus žodžiais sakant mano gyvenimas įstatymo dvasioje pasikeitė į gyvenimą tikėjimo, meilės ir vilties dvasioje. Viešpats asmeniškai atėjo į mano gyvenimą. Jei nebijai, kad Viešpats gali asmeniškai paliesti tavo širdį tik Jam vienam žinomu būdu, kaip palietė ir perkeitė mano širdį, gali melstis tokia malda:
Dieve Tėve, dėkoju už tavo meilę, dėkoju Tau, kad dėl tos meilės atsiuntei savo vienatinį Sūnų Jėzų.
Viešpatie Jėzau, šiandien savo gyvenimą atiduodu į tavo rankas. Ateik Viešpatie Jėzau, aš tave myliu, aš tavęs laukiu, aš trokštu tavo meilės, tavo malonės, tavo ramybės ir tavo džiaugsmo, ateik Viešpatie Jėzau, visa mano širdis tebūnie tavo nuosavybė.