Kryžių kalno atlaidai
Liepos 28 d. vyko Kryžių kalno atlaidai, sukvietę šimtus maldininkų, nepabūgusių kaitros.
Atlaidų išvakarėse, gražų liepos 27 dienos vakarą, Šiaulių vyskupas vadovavo Kryžiaus kelio pamaldoms.
Organizatorių nuotr.
Sekmadienį į Kryžių kalno atlaidus susirinko šimtai maldininkų, su autobusais atvyko piligrimai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų Lietuvos kampelių. Dalis jų kartu su piligrimais, užsukę į Šiaulių katedrą pagarbinti Švenčiausiojo Sakramento, ėjo į Kryžių kalną pėsčiomis. Piligrimystei vadovavo Jo Ekscelencija Šiaulių vyskupas.
Organizatorių nuotr.
Per Šiaulius eita su giesmėmis. Už Šiaulių miesto ribos pradėta rožinio malda, kuriai vadovavo Šiaulių katedros klebonas kun. Egidijus Venckus. Tarptautinis rožinis kalbėtas lietuvių, lenkų, italų ir ispanų kalbomis.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.
Iškilmingos šventosios Mišios Kryžių kalne prasidėjo 15.00 val. Eucharistijai vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Koncelebravo vysk. Rimantas Norvila, vysk. Arūnas Poniškaitis, vysk. Kęstutis Kėvalas, arkivysk. emeritas Sigitas Tamkevičius, vysk. Algirdas Jurevičius, vysk. Linas Vadopjanovas, apaštališkosios nunciatūros nuncijaus sekretorius kun. Christopher T. Washington, Rygos arkivyskupas augziliaras Andris Kravalis, benediktinų vienuolyno Solesmo Šv. Petro vienuolyno abatas Pilypas Dupont.
Giedojo Dainius Puišys ir Rasa Juzukonytė, koncertmeisterė Aušra Motuzienė.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.
Pamokslą sakė Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ. Pamokslo pradžioje Jo Ekscelencija prisiminė 1982 m. organizuotą piligriminę kelionę į Kryžių kalną. Deja, privažiuoti prie kalno tuometinė valdžia neleido, teko eiti pėsčiomis, o grįžę neberado ir autobuso. Kažkodėl Kryžių kalnas atrodė pavojingesnis už bažnyčias. Arkivyskupas yra radęs atsakymą: netikintį kryžius gąsdina, skatina nuo jo bėgti. Tikinčiajam kryžius – pergalės ženklas. Vis dėlto, kai paanalizuojame tikinčiųjų prašymus Dievui, matome, kad dauguma jų – prašymas atitolinti kryžių. Prašoma gelbėti nuo ligos, nesėkmės, nedarbo ir pan. Į Kryžių turime žvelgti kaip į išgelbėjimo, atlaidumo ir vilties ženklą. Pal. Teofilis Matulionis nelaisvės metus išgyveno kaip kryžių – vilties ženklą. Jis rašė, kad yra laisvas kalinys, kvietė apkabinti savo Kryžių ir sekti paskui jį iki pergalės. „Kai Kryžius kada prislėgs mūsų pečius, nepanikuokime, bet prašykime Šventosios Dvasios, kad padėtų priimti Kryžių ir paverstų jį Išganymo ženklu“, – mokė arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
Organizatoriams padėjo šauni savanorių komanda:
