Kovo 9 d. (sekmadienį) 12 val. Šiaulių vyskupijos Pastoraciniame centre įvyko susitikimas su prof. habil. dr. Alfonsu Motuzu. Autorius pristatė naujausią savo knygą „KRYŽIŲ KALNAS: KATALIKIŠKA ETNINĖ KULTŪRA“.
Monografija skirta popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Kryžių kalne 20-mečiui paminėti.
Šioje mokslo monografijoje yra pristatoma kultūros istorijos, etnologijos ir etnomuzikologijos mokslų tyrimų kontekste surinkta medžiaga apie Kryžių kalno aplankymo pamaldumo praktikos Lietuvoje ypatumus, apeiginius papročius ir jų kilmę bei sąlyčius su Kryžių kalnu, esančiu Lenkijoje. Atlikto tyrimo išvados pagrindžia monografijos pradžioje išsikeltą hipotezę, kad Lietuvos Kryžių kalno aplankymo pamaldumo praktikos ištakos yra žuvusiųjų ir mirusiųjų atminimo (paminėjimo) ir pagerbimo vieta.
Renginį giesmėmis papuošė Joniškio meno mokyklos Žagarės filialo jaunimo sakralinės muzikos ansamblis (vad. Irena Stripinienė) bei Kelmės r. Žalpių šv. Benedikto parapijos etnografinis ansamblis (vad. Danutė Anankaitė).
Profesorių į Šiaulius atlydėjo Lietuvos edukologijos universiteto istorijos fakulteto docentė dr. Vida Kniūraitė ir Vytauto Didžiojo universiteto leidyklos direktorius Jonas Jaučkojis. Renginį filmavo Vytautas Vasiliauskas.
Profesoriui A. Motuzui Kryžių kalnas nėra tik mokslinio tyrinėjimo objektas. Profesoriaus veikla, kaip jis pats pasakojo, glaudžiai susijusi su Kryžių kalne įgyta dovana. Iki šiol tai išlikusi reikšminga vieta. Todėl pirmiausia aplankytas Kryžių kalnas, nuvežtas ir pastatytas kryžius. Reikšminga ir tai, kad prieš knygos pristatymą visi svečiai dalyvavo šv. Mišiose. Jas aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Po šv. Mišių susirinkta Pastoracinio centro salėje. Apibūdindamas naująją knygą, Šiaulių vyskupas pasidžiaugė, kad joje susijungė giedojimas ir išmintis. Profesorius kalbą pradėjo padėka. Pirmoji skirta Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui už paskatinimą ir moralinę paramą, kartu visai Šiaulių vyskupijai, kurioje surinkta daug neįkainojamos medžiagos, ir ne tik šiai, bet ir ankstesnėms knygoms. Antrąją padėką profesorius skyrė žmonai Genutei ir trečiąją – tėvams: salėje sėdinčiai mamai, amžiną atilsį tėčiui, taip pat giminaičiams. Viskas, anot profesoriaus, prasidėjo nuo senelių.
Prieš pristatydamas monografiją, profesorius trumpai papasakojo susidomėjimo Kryžių kalno pamaldumu ištakas. Sunkiai sekantis mokslams vienas profesorius, neaišku rimtai ar juokais, pasiūlė nuvažiuoti į Kryžių kalną. Paklausė. Po šio apsilankymo profesorius teigia įgijęs regimąją atmintį, kurios dėka ne tik egzaminus puikai išlaikydavęs, bet ir dabar tuo pasinaudoja. Antrasis svarbus impulsas – kun. Mikutavičiaus paliepimas išmokti Kryžių kalno giesmę „Kur augai tu, šventasis Kryžiaus medi?’
Prof. A. Motuzo monografiją sudaro 4 skyriai. Pirmajame aptariami Kryžių kalno aplankymo pamaldumo praktikos Lietuvoje ypatumai. Antrajame analizuojama apeiginių papročių kilmė. Trečiasis skirtas maldų ir giesmių kilmei ir palyginimui. Ketvirtajame Lietuvos Kryžių kalno pamaldumo praktika lyginama su Lenkijoje esančio stačiatikių Kryžių kalno, vadinamo „Grabarka“ pamaldumu. Knygoje taip pat yra, profesoriaus žodžiais tariant, „niūriųjų sovietinių dokumentų pristatymas“. Monografijoje keliama hipotezė, kad Kryžių kalno pamaldumo praktikos ištakos yra žuvusiųjų ir mirusiųjų atminimo ir pagerbimo vieta. Šią hipotezę leidžia kelti ir tai, kad Lietuvos Kryžių kalno aplankymo pamaldumo praktikos maldyną / giesmyną sudaro šv. Mišių liturgijos, laidotuvių, žuvusiųjų ir mirusiųjų atminimo bei mirusiųjų paminėjimo maldos ir giesmės. Ši mintis, anot profesoriaus, įrodo, kad Kryžių kalnas nėra turizmo ar, juo labiau, pasilinksminimo vieta, todėl šalia tinkama vieta koplyčiai, ir net bažnyčiai.
Viena knygos recenzenčių, istorijos mokslų daktarė, doc. Vida Kniūraitė, kalbėjo apie Dievo garbinimo svarbą visų žmonių gyvenime bei žmonių jaučiamą poreikį darbais statyti sau paminklus. Istorija, anot docentės, yra kelias pratęsti mūsų gyvenimą ir išskleisti ribas, kurias nubrėžia gimimo ir mirties dienos. Istorikai rašo tekstus ar renka eksponatus muziejui. Tačiau yra tokių dalykų, kurių raidėmis neužrašysi ir į muziejų nenuneši, pavyzdžiui, giesmė. Bet, anot V. Kniūraitės, yra žmonių, kurie įsigudrina pagauti garsus. Prof. A. Motuzas daro viską, kad pagautų garsus. Kiekviena knyga leidžiama su kompaktiniu disku, kuriuose – dabar Dievą garbinančių žmonių garsai. „Taigi, šiandieninis Dievo garbinimo būdas išliks profesoriaus knygų dėka“, – sakė istorijos mokslų daktarė V. Kniūraitė.
Vaizdžiai iliustruoti knygos mintis profesoriui padėjo du ansambliai. Etnografinis ansamblis, iš Kelmės r. Žalpių šv. Benedikto parapijos, giesmėmis pristatė iš praeities mūsų dienas pasiekusią kultūrą. Tuo tarpu tolimo kelio nepabūgęs Žagarės jaunimas, sudarantis sakralinės muzikos ansamblį, pristatė dabartinės kultūros giesmes. Šis ansamblis įspūdingas tuo, kad, nors jaunimo giesmės skamba kitaip, – aiškino prof. A. Motuzas, – jie neatmeta mūsų senelių pamatinių tradicijų. Net gitara pritariamose giesmėse yra išlikę tradicinių elementų, siejančių su senosiomis tradicijomis. Todėl profesorius giliai įsitikinęs, kad Žagarės jaunimo sakralinės muzikos ansamblis puikiai atstovautų Šiaulių vyskupiją tarptautiniuose koncertuose. Žalpių šv. Benedikto parapijos ansambliui profesorius siūlė sudalyvauti Grace (Austrijoje) organizuojamose mugėse.
VDU leidyklos direktorius Jonas Jaučkojis prisiminė, kaip, pirmą kartą prieš 23 m. klausydamasis jauno profesoriaus A. Motuzo pranešimo mokslinėje konferencijoje stebėjosi, jog kalbama apie sakralinę muziką. Vėliau, profesoriui pradėjus dirbti Vytauto Didžiojo universitete, įspūdį darė žinių gausa, didelis įdirbis ekspedicijose, leidžiamos knygos. „Lankydamasis Kryžių kalne gali jausti dvasingumą, bet žinios suteikia didesnį tvirtumą ir gali padėti nuoširdžiau dalyvauti pamaldumo praktikose“, – kalbėdamas apie monografijos reikšmę sakė J. Jaučkojis.
Nuoširdžiai A. Motuzą pasveikino Šv. Cecilijos sakralinės muzikos ansamblio nariai, buvę profesoriaus studentai. Dėkota už dvasingumo ir tikėjimo kelią, už Šv. Cecilijos ansamblio įkūrimą, už gyvenimo pašventimą tikėjimo aspektų nagrinėjimui.
Sveikinančių buvo ir daugiau. Nusidriekė nemaža autografų prašančių eilutė.