Šiauliečiai vyko į Kaišiadoris parsivežti pal. Teofiliaus Matulionio relikvijų
Lapkričio 14 d. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis su gausiu būriu piligrimų vyko į Kaišiadoris parsivežti pal. arkivyskupo kankinio Teofiliaus Matulionio relikvijų.
Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas Šiauliams dovanojo dvi palaimintojo relikvijas: vieną – Katedrai, antrąją – Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčiai. Šių bažnyčių klebonai, teol. lic., bažn. t. lic. Egidijus Venckus ir teol. lic. Saulius Paliūnas suorganizavo parapijiečius, pasamdė autobusus, pasiėmė choristus ir lapkričio 14 d. išvyko į Kaišiadoris.
Į Kaišiadorių katedrą atvykusius piligrimus pasitiko laiminanti arkivyskupo Teofiliaus Matulionio skulptūra.
Maldininkai iškart sugužėjo į šoninę koplyčią, suklaupė pasimelsti prie pal. Teofiliaus Matulionio sarkofago.
Netrukus maldai atsiklaupė ir Kaišiadorių bei Šiaulių ganytojai.
12 val. prasidėjo šv. Mišios. Susirinkusiuosius pasveikino Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas:
„Jūsų apsilankymas – didelė jūsų pagarba palaimintajam, kuriam jūsų (Šiaulių – aut. past.) vyskupija buvo labai svarbi, nes Šeduva buvo paskutinė arkivyskupo Teofiliaus gyvenamoji vieta <…> Su džiaugsmu šiandien perduosiu dvi palaimintojo relikvijas, patalpintas specialiai tam sukurtuose relikvijoriuose. Tikiu, kad visiems parvešite malones, kurias šiandien pal. Teofiliaus užtarimu gausite. Didelė garbė ir džiaugsmas, kad nuo šiandien net dvejose Šiaulių bažnyčiose turėsite šias nepaprastai brangias relikvijas“.
Eucharistijai vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Koncelebravo Šiaulių katedros klebonas kun. Egidijus Venckus, Šiaulių Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas Saulius Paliūnas, kun. Jordanas Urbonas. Giedojo jungtinis choras, kurį sudarė Šiaulių Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios Jaunimo ir Sumos chorai. Talkino choristai iš Naujosios Akmenės ir Vilniaus „Aušros vartų“. Jungtiniam chorui vadovavo maestro Andrius Bartulis.
Pamokslo pradžioje Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas pabrėžė, kad relikvijos dovanojamos „Kryžių kalno vyskupijai“. Taip, anot Ekscelencijos, galima būtų pavadinti vyskupiją, turinčią Kryžių kalną. Kryžius – kančios simbolis, palaimintasis Teofilius buvo kankinys. „Kiekvienas žmogus, – sakė Ekscelencija, – turi savo kryžių. Ir, ko gero, ne vieną. Jie drauge sunešti tarytum išreiškia Kristaus Bažnyčią, kad mes kartu sekame Jėzumi: kenčiančiu, nukryžiuotu ir su giliu tikėjimu žvelgiame ir laukiame Prisikėlimo, kuomet jis mūsų kančios kelią, stiprindamas savo malone, užbaigs pakviesdamas į dangiškojo Tėvo artumą“. Palaimintasis Teofilius apkabina visų kančią. Kryžiai Kryžių kalne taip pat išreiškia visos Lietuvos kančias ir sunkumus, kasdienius vargus kentėjusių už Lietuvos laisvę ir kiekvieno mūsų kančią. “Šventieji rodo ne į save, šventieji rodo į Jėzų. Ir mes kartu esame mokomi pasitikėti Jėzaus žodžiais. Palaimintasis Teofilius tikrai tikėjo, kad tai, ką Jėzus Evangelijoje pasakęs, neišnyks. Todėl nebijojo. Jis nebijojo prisiimti viską, ką Dievo planas buvo numatęs. Nes tvirtai tikėjo, kad visas gyvenimas, kaip apaštalas Paulius yra pasakęs, yra Dievo plane. Visi kryželiai – Jo numatyti ir tik jam skirti. Jeigu Dievas davė tokį kryžių, Dievas žino, dėl ko davė, – sakė Kaišiadorių vyskupas.
Pasibaigus šv. Mišioms, vyskupas Jonas Ivanauskas iškilmingai įteikė dokumentus ir pal. Teofiliaus Matulionio relikvijas Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui, kuris jas perdavė Šiaulių katedros ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijų klebonams.