Tęsiame popiežiaus Pranciškaus paskelbtų Gailestingumo jubiliejaus metų rubriką.

Paskutinis „prisėdimas“ ant lagamino prieš išvykstant į Pasaulines jaunimo dienas Krokuvoje 2016-07-26

Šiaulių vyskupijos jaunimo centre besilankatiems jaunuoliams gerai pažįstama Eglė Drungėlaitė, kraudamasi lagaminus kelionei į Krokuvą, kur dalyvavo susitikime su popiežiumi Pranciškumi, perdavė keletą minčių apie gailestingumą.

Išgirdus žodį „gailestingumas“, pirmoji iškylanti mintis yra Pasaulio jaunimo dienų 2016 m. himnas. Jo klausant oda tiesiog bėgioja šiurpuliukai.

Tačiau ką man pačiai reiškia gailestingumas, sunku apibūdinti. Atrodo, anksčiau su šia sąvoka tarsi buvau susidūrusi, tarsi ir ne. Kartoju žodį mintyse. Iškyla vaizdinys, jog tai yra visa tai ką aplinkiniai žmonės gero daro man (paprasčiausia vyresnės kaimynės iniciatyva bendrauti dažnai suprantama kaip noras kažką apkalbėti, o ne lūkestis praskaidrinti dieną tiek sau, tiek kitam),

Su pilnu lagaminu įspūdžių iš PJD 2016 08 01

bet labai retai susimąstoma, ką aš pats gero padarau kitiems. Manau, kad gailestingumas reiškiasi savaip kiekvieną dieną, tik ne visad jis pastebimas (prisimeni kaip šiandien dėl didelio darbo kiekio tik pakėlei galvą pasisveikindamas su kolega vietoj to, kad paklaustum kaip jis praleido savaitgalį?). Nepastebimas dėl nuolatinio skubėjimo, akių nepakėlimo į dangų, dėl to, kad per mažai laiko skiriame realiam bendravimui. Taigi šie metai verčia daugiau susimąstyti, giliau patyrinėti save patį, savo mintis, skirti daugiau laiko svarbesniems dalykams.

___________________________________________________________

Apie Gailestingumą taip pat samprotavo:

Fausta,

Deimantas ir Goda,

Karolina,

Robertas

Eneli, Žanas ir Matijas,

Austė